Nepaskirdama profesionalų į pareigas Seimo dauguma nesupranta, ką daro

Seimo kanceliarijos nuotr.

Seimo valdančiųjų nesugebėjimas paskirti kandidatės į įstorinę atmintį formuojančios valstybinės įstaigos vadoves, kurią parlamentui teikė vienas valdančiųjų lyderių, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, yra ne tik politinis nesusipratimas – tai pasikartojantis socialdemokratų neatsakingumo atvejis, pabrėžia Seimo liberalai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad šią savaitę Seimas nepatvirtino ne tik naujosios Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės Donatos Kabelkės – į pareigas nepaskirti liko ir du Prezidento teikti teisėjai.

„Mums labai nemalonu, kad Seimas atsuka nugarą savo srities profesionalams. Ypač nemalonu dėl to, kad valdantieji nepritaria kandidatams nepateikdami jokių argumentų, jokių motyvų. Net kai kuriuos socialdemokratus stebina toks kolegų elgesys. O mūsų nebestebina – šitos daugumos atsakomybė seniai persikraustė į užribį“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo Simono Kairio pastebėjimu, ketvirtadienio balsavimas parodo, kad Seime nėra pagarbos istorinės atminties tyrimo institucijai ir nesuvokiama jos reikšmė valstybės politiniame lauke.

„Praėjusiame posėdyje Seimas nepatvirtino dviejų teisėjų. Šiandien nepatvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės. Tai svarbios pozicijos, darbas rimtas, tačiau Seimas nėra pribrendęs paskirti į jas žmonių. Taip vyksta todėl, kad valdantieji, regis, pirmiausia vadovaujasi principu – savas ar nesavas“, – Seimo posėdyje sakė S. Kairys.

Antradienį Seimas nepraleido Nerijaus Meilučio į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus antrai kadencijai ir Mariaus Bartninko į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tiesa, vieną teisėją visgi paskyrė – Gintarą Godą.

Seimo liberalai ne kartą kritikavo socialdemokratus, kurie faktiškai išardė prie Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikiančią Desovietizacijos komisiją ir iki šiol neatsisako ketinimų valstybės istorinės atminties politiką decentralizuoti perleisdami okupacinių ženklų priežiūrą savivaldybėms.