Ekonomikos komitetas Neringoje išgirdo racionalių siūlymų dėl kelio, krantinių, žvejų

Neringos savivaldybės, kurios didžiąją dalį sudaro UNESCO paveldu pripažįstama Kuršių nerija, įsisenėjusiems rūpesčiams išspręsti telkiasi politinė valia. Praėjusią savaitę į pirmąjį išvykstamąjį posėdį Neringoje susirinkęs Seimo Ekonomikos komitetas iš pirmų lūpų susipažino su pasiūlymais, kaip sutvarkyti avarinės būklės kelią Smiltynė-Nida, dviračių taką, marių krantines ir kokiu būdu pavyktų išsaugoti kuršių žvejybos tradiciją.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, kurio siūlymu komitetas penktadienį ir posėdžiavo Neringoje, atkreipia dėmesį, kad šiai Vyriausybei aukščiausiu politiniu lygiu susitarus dėl dviračių tako per neriją rekonstrukcijos, procesas vis dėlto kliūva institucijų kabinetuose.

„Nesusikalbėjus institucijoms, esame priversti toliau važiuoti tragiškos būklės, kasmet lopas po lopo taisomu tarptautiniu automobilių keliu. Panašios kliūtys ir dėl dviračių tako: politikai sutarė jį tvarkyti, tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nederina parengto projekto. Kyla grėsmė, kad suėjus derinimo terminams, Neringoje nebus nei Europos Sąjungos standartus atitinkančio kelio, nei dviračių tako. Institucijų atstovai turėtų prisiimti atsakomybę, kad praleidus derinimo terminus, darbų nereikėtų pradėti iš naujo, kaip atsitiko keliui Smiltynė-Nida“, – teigia A. Bagdonas.

Todėl Seimo narys kreipiasi į Susisiekimo ir Aplinkos ministerijas prašydamas užtikrinti, kad biurokratija nenužudytų vienoje gražiausių Lietuvos vietų prasidėjusių dviračių tako atnaujinimo darbų.

Kartu A. Bagdonas atkreipia dėmesį į marių krantines, kurias, atnaujinus tik Juodkrantėje, likusios Nidoje, Preiloje, Pervalkoje tebelieka avarinės būklės. „Šiuo metu mažiausia Neringos savivaldybė gyventojų pajamų mokesčiu maitina visos valstybės biudžetą, todėl pati Neringa iš savo biudžeto nepajėgi sukaupti krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų. Vis dėlto yra racionali ir patogi išeitis: kurortuose sumokamą gyventojų pajamų mokestį ir palikti kurortuose. Taip kurortinės savivaldybės galėtų atnaujinti infrastruktūrą, kurios reikia ne tik vietiniams gyventojams, bet ir turistams iš visos Lietuvos ir pasaulio“, – siūlo A. Bagdonas.

Galiausiai Seimo Ekonomikos komiteto nariai iš Neringos žvejų išgirdo argumentus, kodėl vietos bendruomenei verslinės žvejybos draudimas Kuršių mariose būtų itin žalingas. „Neringos žvejai dabartinį Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės siūlymą įvardija vienprasmiškai: „tai kapai“. Parengtame projekte numatoma beveik 10 kartų sumažinti žvejybos įrankių skaičių, neatsižvelgiant į tikrovę, kad į marias žvejai nemerkia visų tinklų ir gaudyklių vienu metu, o naudoja juos atitinkamais žvejybos sezonais. Todėl politikai turėtų ne tik aklai siekti išsaugoti žuvies išteklius, bet ir įsigilinti į unikalią, iš kartos į kartą perduodamą UNESCO paveldo teritorijos žvejybos tradiciją“, – teigia A. Bagdonas.