Po Seimo rinkimų valdančiųjų rinkėjai buvo nustebinti lyderių kaita. Lyg to neužteko, koalicijos suformuota renkantis abejotinus partnerius, į postų dalybas teko įsitraukti prezidentui. Nieko nuostabaus, jog prasidėjus darbams nuostabos išliko ne mažiau. Toks kulminacijų sekos siužetas galbūt būtų tinkamas serialui, tačiau realiame gyvenime jis kur kas mažiau praktiškas ir tiek gerų emocijų nekeliantis.
Kol pašonėje vyksta karas, kiekvieną savaitę susiduriame su vis naujomis globaliomis aktualijomis ir iššūkiais, nesusitariančioji koalicija vieni kitus pradeda vadinti penktosiomis kolonomis. Vietoje gynybos klausimų, dar nesurinkę lėšų būtiniausioms reikmėms, užtat randa ūpo išlaidauti nemokamam maitinimui, šviežių, ekologiškų vaisių lengvatoms, naujų ministerijų kūrimui, biurokratijos plėtimui.
Sutikti su opozicijos siūlymu suburti visų Seimo frakcijų lyderių grupę ir susitelkti bendram darbui dėl saugumo, gynybos ir užsienio politikos? Neregėtas dalykas. Ką jau kalbėti apie apsivalymą nuo į vatą savo pasisakymus linkusių vynioti kolegų, kurie stabdo mūsų ir Europos saugumui svarbius sprendimus, kai širdis labiau linksta prie cukrinės vatos mokesčių nei vadinti dalykus jų tikrais vardais. Regis, net pokalbis prie arbatos su pyragėliais būtų bejėgis.
Šią savaitę patvirtinta pavasario sesijos darbų programa, kurios (kaip komunikuojama) akcentai yra nacionalinis saugumas, ekonomikos augimas ir socialinė gerovė. V i s g i Seimo artimiausių mėnesių darbai nesutampa su Vyriausybės numatomais projektais dėl gynybos ir valstybės patiriami iššūkiai sesijos darbotvarkėje neatsispindi. Nekalbama apie gynybos fondą, nėra įstatymų projektų, kurie realiai reguliuotų krašto gynybą – mokesčių pakeitimus, Vokietijos brigados priėmimo pagreitinimą. Panašu, kad geopolitiniai iššūkiai mūsų valdančiųjų akiratį aplenkia.
Projektuodama ateinančius mokesčius dabartinė valdančioji dauguma kol kas neketina nei klausyti opozicijos patarimų, nei reaguoti į visuomenės prašymus, nei kliautis kitų valstybių praktika, kur tokia papildoma mokestinė našta nepasiteisino.
Štai Estijos premjeras kritikuodamas savo mokesčių reformą paskelbė, kad mažins pelno apmokestinimą ir pajamų mokesčio naštą, persiorientuodamas šalį atgal į ekonominį augimą. Savo ruožtu liberalai, remdamiesi geraisiais pavyzdžiais bei daugybe pokalbių su visuomenės grupėmis, verslo asociacijomis nuosekliai pasisako už keturias pagrindines gynybos finansavimo sritis: skolinimąsi, taupymą, valstybės valdomo turto peržiūrėjimą ir „nuodėmių“ mokesčius kaip taršos ar prabangos mokesčiai, kurie nestabdytų ekonomikos augimo. Prie norimų 5-6 proc. gynybai leistų priartėti ir finansavimo ministerijoms didinimo atsisakymas, kurio efektas gali siekti daugiau nei 1 mlrd. eurų. Institucijos turėtų peržiūrėti poreikius, sumažėtų išlaidos viešiesiems pirkimams.
Toks valdančiųjų elgesys kol kas labiau primena vaiką, kuris primygtinai pats nori užsirišti savo batelį, bet nepavykus iš trečio karto pagalbos nepriima ir dar pyksta, nors jau metas bėgti į aikštelę. Tad iš valdančiųjų norisi ne tik tvirtesnio žingsnio, bet ir atsakomybės už negebėjimą pasakyti, kad metas priimti kitų partijų ir socialinių partnerių tiesiamą ranką ir bandyti iššūkį įveikti kartu.
Tokiu būdu daugiau taškų surinks vienintelė svarbiausia komanda, už kurią ir pasižadėjome visur ir visada eiti ne tik priėmę priesaiką rudenį, bet ir nešiodamiesi Lietuvos Respublikos piliečio pasą. O tai reiškia daugiau už didelius ego, asmeniškumus ir santykių melodramas.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
