E. Radvilė, P. Malžinskas: Kokia linkme juda sostinės sporto ateitis, jei jos gyventojai „nejuda“?

Praėjusią savaitę Litexpo rūmuose vykusioje konferencijoje „Vilniaus sporto vizija savivaldos rinkimų išvakarėse“ susirinkę sporto politikos formuotojai ir sostinės politikai, kandidatai į merus aptarė valstybės politiką aukšto meistriškumo sporte ir fizinio aktyvumo ateitį. Renginyje buvo skaitomi pranešimai, taip pat vyko diskusija, kurioje dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus merus Eglė Radvilė bei Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus sporto komiteto vadovas Paulius Malžinskas.

Diskusijos dalyvius su bendra situacija ir strategija Lietuvos sportui supažindino Nacionalinės sporto agentūros (NSA) direktorius Mindaugas Špokas. Agentūros vadovas pažymėjo, kad sporto strategijos įgyvendinimui būtinas glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp: savivaldos, ministerijos, NSA ir Vyriausybės. M. Špoko teigimu, Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra vienas žemiausių ES šalių tarpe. Liūdina ir fizinio pasirengimo karo tarnybai statistika: 2014 m. šaukime į karo tarnyba netinkamais buvo pripažinti apie 30 proc. jaunuolių, o 2022 m. skaičius išaugo iki beveik 60 proc. Tad mažas fizinis gyventojų aktyvumas bei prasti sveikatos rodikliai kelia rimtus iššūkius ir valstybės saugumo bei gynybos užtikrinimo kontekste. Kyla klausimas, kas sąlygoja tokius duomenis ir kaip susidariusią situaciją galime pakeisti?

Pasenusi ir nefunkcionali sporto infrastruktūra

Liberalų sąjūdžio kandidatės į Vilniaus merus Eglės Radvilės teigimu, vienas iš sostinės skaudulių tebėra – senos, nefunkcionalios ir morališkai pasenusios mokyklų sporto salės.

„Ko gero visi suprantame, jog patenkinamos būklės sporto salės parketas neįkvėps reikšmingo pokyčio minėtai statistikai. O kas, jei šios salės taptų naujomis, ergonomiškomis, patraukliomis ir daugiafunkcinėmis erdvėmis sportui, kultūrai ar menui? Be abejonės, tokia aplinka skatintų žmones veikti: sportuoti ar burtis įvairioms kultūrinėms veikloms. Mokyklos gali tapti traukos centrais ne tik neformalaus vaikų ugdymo veikloms, bet ir vietos bendruomenės renginiams, trečiojo amžiaus universiteto veikloms ir panašiai“,– teigia E. Radvilė.

Vilniaus liberalų įsitikinimu, aiški sporto vystymo strategija, vizija ir planas yra minimaliausias pirmas žingsnis sporto kultūros skatinimo link. Aiškiai numatomi ilgalaikiai tikslai sporto infrastruktūros vystymo kryptyje, nuosekliai ir tolygiai planuojama sporto objektų plėtra kiekviename Vilniaus rajone bei prioritetų išdėstymas pagal poreikį galėtų būti šio pokyčio pradžia. Vilnius gali būti skandinaviško pavyzdžio miestas, kur vaiko kelionė į sporto būrelį ir iš jo truktų ne ilgiau kaip 20-30 minučių pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.

„Gaila, jog tarp siūlomų sporto šakų šiuo metu pirmauja „atėjimas iki artimiausios aikštelės pažiūrėti į užkabintą spyną“. Viešoji sporto infrastruktūrą, stadionai ir sporto aikštelės mokyklų teritorijose turi būti atviros visiems norintiems sportuoti“,– teigia liberalas, Lietuvos sekmadienio futbolo lygos (SFL) įkūrėjas P. Malžinskas.

Investicijos didinant neformaliojo ugdymo krepšelį

Ne mažiau svarbus ir neformalaus ugdymo krepšelio finansavimas. Deja, kaip ir daugelis viešų paslaugų, jis apipintas valdymo ir biurokratinėmis kliūtimis. Visgi, krepšelio skyrimo procedūros galėtų būti daug paprastesnės jei jos būtų suskaitmenintos. P. Malžinsko manymu, Vilniaus sporto ugdymo įstaigų sistema turėtų būti draugiška visiems jos dalyviams: „metas sudaryti vienodas sąlygas veikti bei visų įstaigų finansavimą skirti pagal krepšelio principą“.

Reikalinga ir trenerių bei vaikų neformalaus ugdymo specialistų finansinių paskatų sistema, kuri savivaldybės pastangomis pasiūlytų finansinės paramos įrankius pradedant veiklą. Tokia sistema jau pasiteisinusi naujiems mokytojams ir jauniems neformalaus ugdymo srities specialistams.

Bendradarbiavimas su verslu

E. Radvilės įsitikinimu, savivaldybė turėtų skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, mažindama biurokratines kliūtis ir apmokestinimą verslui, kuris suinteresuotas investuoti į viešą infrastruktūrą.

„Sporto objektams naudoti ir prižiūrėti galime pasitelkti sporto klubus, bendruomenes, neformalaus vaikų ugdymo organizacijas, o objektų nuomos klausimus perimti gali privačios iniciatyvos. Valdyti profesionalius klubus ir profesionalaus sporto verslą nėra savivaldos funkcija, todėl investuojant į profesionalų sportą verslui reikalingos palankios sąlygos“,– teigia kandidatė.

Skaidri ir aiški profesionalaus sporto paramos bei vystymo programa

Ilgalaikį teigiamą poveikį profesionaliam sportui ir klubams sukurti padėtų investicijos į klubinės struktūros ir infrastruktūros vystymą bei bendradarbiavimo programas. Tai leistų kurti skaidrią ir aiškią profesionalaus sporto paramos bei vystymo programą, gerinti „minkštuosius“ įgūdžius ir žmogiškuosius išteklius.

„Nesvarbu kas be būtume – politikai, partijos, miestų vadovai, klubai ar sporto bendruomenių atstovai – privalome vieną kartą ir visiems laikams sutarti.  Vaikų, jaunimo ir visų gyventojų užimtumas, aktyvus gyvenimo būdas, vaikų  įtraukimas į neformalaus ugdymo veiklas bei sportą yra labai svarbus sveikos ir aktyvios visuomenės bei valstybės pagrindas“, – sako liberalas P. Malžinskas.

„Sveikas ir aktyvus miesto gyventojas yra laimingas, kuriantis, besirūpinantis savo, savo artimųjų ir bendruomenės gerove Vilnietis. Nepamirščiau ir saugumo aspekto, ypač užimtų vaikų perspektyvos saugojant juos nuo nusikalstamų veiklų“,– apibendrina E. Radvilė.