E. Kvederis. Kaip S. Skvernelis ir valdantieji Lenino gimtadienį paminėjo

Ėjo liūdnas antrasis karantino mėnuo. Žmonės, kaip įprasta tokiose situacijose, gyveno viltimi, tikėjimu, kad gal kažkas jau paaiškės. Tačiau nedidelė dalis žmonių nepamiršo išskirtinai paminėti balandžio 22 d. – Lenino gimtadienio.

Ta dalis žmonių, kurie širdyje garbina komunistines idėjas, patyliukais paraudodami dėl „šlovingos sovietinės praeities“. Ta dalis žmonių, kurie su šypsena ir jaukiu kutuliu širdyse prisimena laikus, kai valdžia viską laikė tvirtame kumštyje, žmonės pakluso sistemai, propagavo asmens kultą, o verslininkai buvo vadinami „buržujais“ ir visuomenės nelaimių kaltininkais.

Panašu, kad gimtadienio nepamiršo ir mūsų valdantieji su premjeru priešaky – vis tik jubiliejinės metinės.

Ta proga S. Skvernelis viešai pareiškė, kad užsidaręs (priminsiu, kad ne savo noru) verslas privalo išgyventi tiek, kiek reikia valdžiai. O jei neišgyvena negaudamas pajamų bent mėnesį – tai Lietuvoje tokiam „buržujui“ ne vieta.

Dar pabrėžė, kad tų pačių verslų ir gyventojų suneštus mokesčius valdžia dalins labai atsakingai ir jei verslas neužpildys ataskaitų taip, kaip reikalaus neklystančioji valdžia – tai nieko ir negaus. Supratote?

Valdžia yra viso ko ašis, o čia kažkokie verslininkai premjerui gadina nuotaiką reikšdami priekaištus dėl neefektyviai skirstomos ir verslo vis dar nepasiekiančios paramos.

Netrukus į gimtadienio paminėjimą įsijungė ir valdančios partijos lyderis R. Karbauskis, paskelbdamas, jog valdžiai nėra noro (o ir reikalo jie nemato) posėdžiauti, kaip numatyta Seimo statute: antradieniais ir ketvirtadieniais. Jie – valdantieji. Ir jie nusprendė, kad posėdžiauti Seimo nariams užteks tiek, kiek jie mato poreikio, nes, pasak R. Karbauskio, labai negerai, kai per posėdžius kažkokia opozicija ima kritikuoti valdžią. Juk „proletarų“ valdžia neklysta ir jos kritikuoti nevalia – ji veda į šviesų rytojų.

Finansų ministras V. Šapoka irgi neatsiliko nuo kolegų ir „lyg Poligrafas Poligrafovičius profesoriaus Priobraženskio bute“ (filmo „Šuns širdis“ personažai) per viešą konferenciją užsirūkė – juk manieros turi atitikti.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pažėrė daug kritikos, kad gydymo įstaigose Lietuvoje atradęs skandalingų faktų: paskelbė ir, žinoma, numetė kaltę kažkam – „liaudies priešams“. Argi Sveikatos apsaugos ministerijai turi rūpėti gydymo įstaigos? Kaip iš gražiausio klasikos vadovėlio: valdžia neklysta, jos kritikuoti nevalia.

Aktyviai į paminėjimą įsitraukia ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas D. Gaižauskas. Jis vienašališkai patvirtina arba atmeta darbotvarkės klausimus, kelia abejones, kas gali dirbti su slapta medžiaga ir kas – ne, rengia solines spaudos konferencijas, kuriose save reabilituoja (ne)ginčijamais ir savo paties pateiktais faktais.

Nors neoficialiai, bet gražiai buvo paminėta diena. Mūsų valdžios didvyrių sukurtų scenarijų pavydėtų ir politinių serialų režisieriai.

Tik kyla keli retoriniai klausimai: ar tikrai tokie valdžios atstovų žodžiai ir veiksmai nekelia abejonių dėl jų pasaulėžiūros? Ar tikrai ši valdžia mus taip sumaniai veda iš krizės, kad būsime pavyzdys likusiam pasauliui?

Atrodo, kad dabartinė valdžia meilės sovietiniams laikams lengvai neatsisakys. Širdyje glūdi taip giliai, kad kartais pamiršta, jog Lietuva jau 30 metų – nepriklausoma demokratinė respublika.

Tokiais momentais ir sulaukiame valstietiškos politikos žvaigždžių vėmtelėjimų, įžeidžiančių iki kaulų smegenų tai vienas, tai kitas visuomenes grupes. Įžeidžiančių taip, kad medikai rezidentai emigruoja dirbti į užsienį, o verslininkai, nesulaukdami valstybės paramos, parduoda pačių sukurtus ir išaugintus verslus.