E. Gudzinskaitė. Ar atėjo metas griežtinti imigracijos politiką?

Jeigu Lietuvos gyventojams užduotume tokį klausimą: „per porą metų užsieniečių skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Didžioji atvykėlių dalis yra rusakalbiai. Šiais metais keliančiais grėsmę valstybės saugumui pripažinta 126 kartų daugiau užsieniečių nei praėjusiais metais. Ar atėjo metas griežtinti imigracijos politiką?“, kaip manote, kokį atsakymą gautume? Įvairios TV ir radijo laidos rodo, kad 60-85% apklaustųjų į panašius klausimus atsako teigiamai.

O kokį atsakymą gautume, paklausę to paties, tik kiek kitaip: „Kas penktas migrantas Lietuvoje yra Ukrainos karo pabėgėlis. Iš visų kitų pabėgėlių, kurie šiais metais gavo prieglobstį Lietuvoje, 77% yra baltarusiai, bėgantys nuo politinio susidorojimo. Iš kitokių migrantų, šiais metais atvykusių į Lietuvą, 82% dirba darbus, kurių nenori dirbti Lietuvos gyventojai. Ar atėjo metas griežtinti imigracijos politiką?“ Klausimas skambėtų keistokai, ar ne?

Uždavus šį klausimą be konteksto, kiekvienas jį suvoktų per savo asmeninę patirtį. Vilnietis pagalvos apie paskutinius 5 pavežėjus, kurie nekalba nei lietuviškai, nei angliškai, ir rusiškus šūksnius, aidinčius parduotuvėse, kavinėse ir kitose viešose erdvėse. Šiaulietis prisimins grupeles azijiečių, kurie, grįžę iš reiso, išeina pasivaikščioti iki parduotuvės ir atgal. Visagino ar Tauragės gyventojas galbūt prisimins malonų juos gydžiusį gydytoją, kaunietis – tamsiaodžių studentų grupeles, besidairančias prekybos centruose. Kažkas pagalvos apie triukšmingus kaimynus, darbščius bendradarbius, naktines plaštakes ar iki šiol nuo fejerverkų krūpčiojančius vaikų bendraklasius. Na, o Švendubrės gyventojas niekada nepamirš, kaip pirmą kartą gyvenime sutiko juodaodį – savo kieme, neteisėtai perėjusį Lietuvos sieną.

Tokie tie migrantai Lietuvoje. Įvairūs. Todėl kalbant apie imigracijos politiką, būtina matyti abi puses – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ir tada vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neišeina.

Mano atsakymas toks: imigracijos politika turi būti selektyvi.

Lietuvos ūkiui labai trūksta darbo jėgos, pradedant nuo kambarinių, grybų augintojų ir traktoristų, baigiant gydytojais, programuotojais ir inžinieriais. Jeigu norime, kad ekonomika nesitrauktų, verslai būtų konkurencingi, valstybė privalo sudaryti sąlygas įsivežti trūkstamų darbuotojų ir be reikalo nesudaryti biurokratinių kliūčių.

Lietuvos gyventojai piktinasi neadekvačiomis prekių ir paslaugų kainomis. Vienas iš būdų tas kainas mažinti – tai didinti vartojimą, kitaip tariant, mums reikia daugiau turistų arba gyventojų. Migrantai vartoja. Dar daugiau – migrantai įneša įvairovės, todėl ir lietuvis gali praturtinti savo kultūrines ar gastronomines patirtis.

Lietuvai reikia migrantų, ir tuo mes nesame unikalūs. Dirbančių, pridėtinę vertę kuriančių migrantų reikia visai Europai, todėl, nepaisant griežtėjančios retorikos, nukreiptos prieš neteisėtus migrantus, apsimetėlius prieglobsčio prašytojus, Europos Sąjunga ir toliau mezga imigracijos partnerystes su trečiosiomis šalimis ir laisvina teisėtos migracijos reglamentavimą.

Vis dėlto nei Lietuvai, nei Europai nereikia migrantų, įnešančių destrukciją, keliančių nusikalstamumo lygį ir kitokias grėsmes. Negalima pamiršti, kad tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, kyla naujų karinių konfliktų židinių, ir tai tiesiogiai paliečia Lietuvą hibridinių atakų, prekybos karų ir kitokiomis formomis. Lietuvos imigracijos politika neturi būti palanki priešiškų režimų agentams, teroristams ar radikalams, puoselėjantiems Lietuvos valstybingumą neigiančias idėjas.

Lietuvos imigracijos politika turi būti selektyvi: migracija iš Lietuvai priešiškų valstybių turėtų būti ribojama, atvykstantys migrantai ir toliau turėtų pereiti nelegalios migracijos grėsmės, saugumo patikras, tačiau šiuos filtrus praėję migrantai turėtų būti įsileidžiami be dirbtinių ir beprasmių biurokratinių trikdžių, pvz., kvotų ar reikalavimų ieškoti lietuvių darbuotojų ten, kur jų nėra.

Šiandien, minint tarptautinę migrantų dieną, diskursuose apie Lietuvos imigracijos politiką norėčiau palinkėti gylio ir šalto proto. Valdoma migracija mus praturtina.