E. Gentvilas. Keršto partija

Eugenijus Gentvilas

Seimo kadencija artėja prie pabaigos, tad jau galima daryti ir esminius apibendrinimus. Po rinkimų spalio mėnesį jau kalbėsime apie naujus lyderius, naujas koalicijas ir praėjusi kadencija bus lyg istoriniai tyrimai. Tad pažiūrėkime, kol dar šviežia, kol aktualu, kol dar tebevyksta.

Valstiečių žaliųjų partija, 2016 metų rinkimuose gavo 57 mandatus, o tuo pačiu gavo ir valdžią bei atsakomybę už būsimus sprendimus, būsimas nesėkmes ir pasekmes. Apdairūs politikai visada turi įvardinti ne tik tai, ką jie darys, bet ir kas kaltas, jeigu jiems nepasiseks. Paradoksas, bet būsimų nesėkmių priežastis (ir būsimus savo priešus) pirmoji įvardino trumpiausiai šios kadencijos nare buvusi ,,valstietė“ Greta Kildišienė. Jau 2017 m. sausį ji pareiškė - ,,mums trukdo žiniasklaida ir opozicija!“ .

Akivaizdu, kad šim visas būsimas valstiečių žaliųjų nesėkmes bandanti pateisinti, tezė gimė ne G. Kildišienės galvoje. Tiesiog jos lūpos tai įgarsino anksčiau, negu R. Karbauskis spėjo imtis veiksmų. Per pirmus kadencijos metus atsirado bent 10 įstatymų projektų, nukreiptų į žiniasklaidos turinio ribojimą, jų finansinio savarankiškumo varžymą, LRT veiklos modelio keitimą ir pan.

Po metų, 2018 m., valstiečiai ėmėsi rimtų išpuolių prieš opozicinių partijų vadovus. Iš koalicijos pasitraukusių socdemų vadui G. Paluckui buvo skirta įstatymo pataisa, atimanti jam teisę dalyvauti rinkimuose. Konservatorių vadui G. Landsbergiui pradėtas parlamentinis tyrimas dėl jo žmonos įkurtos Karalienės Mortos mokyklos.  Man, tuometiniam liberalų pirmininkui, naujasis uosto direktorius A. Vaitkus, tapęs valstiečių žaliųjų vedliu Klaipėdoje, ,,įtaisė“ 2 mln. eurų civilinį ieškinį už dalykus, dėl kurių teismas įžvelgė paties A. Vaitkaus aplaidumą ir nerūpestingumą. Visi išpuoliai prieš opoziciją subliuško. Projektas dėl G. Palucko nepriimtas, tyrimas dėl G. Landsbergio, kaip paaiškėjo, apskritai buvo nekonstitucinis. Ieškinį prieš mane A. Vaitkus pralaimėjo, kaip ir visus kitus įmanomus savo ieškinius įvairiuose tesimuose.

Vykdant keršto išpuolius prieš nenuolankią žiniasklaidą ir opoziciją, valstiečių žaliųjų gretas vienas po kito paliko buvę jų rinkimų sąrašo bei parlamentinės frakcijos nariai. Visi jie (B. Matelis, D. Šakalienė, J. Džiugelis, P. Urbšys, V. Bakas, M. Puidokas) buvo ,,papuošti“ epitetais, kaltinimais, įtarimais ir grasinimais. Kai kuriems ,,išbėgėliams“ – V. Bakui, J. Džiugeliui, P. Urbšiui nuskambėjo paties R. Karbauskio pažadai surengti apkaltą. Na, o už visus atsiėmė ir iki šiol ,,atsiiminėja“ Seimo pirmininkas V. Pranckietis – asmeniniai įžeidimai ir gąsdinimai, parlamentinių pseudotyrimo komisijų užsiundymas, apkaltos ir interpeliacijos pažadai. Ir, o siaube, R. Karbauskio pažadas kandidatuoti toje vienmandatėje, kurioje kandidatavo V. Pranckietis!

Keršto partijos pirmininkas net nebežino, kaip keršyti. Pučia žandus, varto akis, bet niekam tai nebedaro įspūdžio. Nebijo triušiai smauglio. Net ir vėliau iš valstiečių frakcijos pasitraukusieji R. Martinėlis ar V. Poderys nebesulaukė rimtų priekaištų.

Tai negi baigėsi Keršto partijos pirmininko arsenalas? Nesulauksit!  Nuo keršto asmenims, kurie kalti dėl valstiečių žaliųjų nesėkmių, reikia pereiti prie keršto institucijoms. Štai toks turi būti VADAS – ne skęstantis asmeniškumo smulkmenose, o kovojantis iš esmės!

Pirmiausiai buvo atakuotas nacionalinis transliuotojas - LRT. Buvo sudaryta Laikinoji tyrimo komisija, siekusi pertvarkyti LRT struktūrą ir veiklą, kartu neslepiant, kad norima koreguoti ir transliacijų turinį. Tiesa, Komisijos išvados Seime nebuvo patvirtintos, o vėliau Konstitucinis Teismas pačios tyrimo komisijos sudarymą pripažino antikonstituciniu.

Nuosekliai buvo puolamos ir įvairios profesinių savivaldų institucijos. Kadaise valstybė atsisakė dalies viešojo administravimo  funkcijų ir perdavė jas profesinėms savivaldoms  -  Rūmams. Tokios ,,laisvės salos“ iš principo netiko totalitarinei valstiečių  žaliųjų partijai.  Specialiu įstatymu iš Odontologų rūmų buvo atimta odontologijos ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo teisė, perduodant ją Akreditavimo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Valdžia nutarė kištis ir į teisininkų luomo profesines savivaldas. Šiuo metu laukia balsavimo projektai, pagal kuriuos Advokatų, Antstolių bei Notarų rūmų tarybose privalomai atsirastų po 2  Teisingumo ministro skiriamus ,,visuomenės atstovus“.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ne kartą atskleidusi įvairių ministrų bei Seimo narių neleistinus interesų konfliktus, irgi susilaukė išpuolių. Artėjant tyrimo pabaigai dėl gatvės prie S. Skvernelio namų asfaltavimo, R. Karbauskis viešai pareiškė - ,,jei išvados bus neigiamos, mes jų tiesiog nepaisysime“. Valstybė demokratinė, bet vaduko pareiškimai ne prastesni kaip B. Mussolini.

Artėjant Seimo rinkimams, atėjo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) eilė. Parengtas įstatymo projektas, kuriuo VRK vadovė įgauna teises reguliuoti Komisijos narių veiklą visais klausimais. Lyg VRK būtų paprasta valdiška kontora su vadovu ir pavaldiniais. Lieka priminti, kad VRK nariai yra savarankiški, priesaiką davę pareigūnai, kurie sprendimus privalo priimti savarankiškai, o ne pagal VRK vadovės norus.  Ne be reikalo visi VRK nariai (išskyrus vadovę) kreipėsi į Seimą dėl kėsinimosi į jų veiklos nepriklausomumą.

Kai STT sulaikė Verslo konfederacijos ir Bankų asociacijos vadovus, pasklido nerimas tarp valstiečių žaliųjų. Neskaidrių susitarimų gijos gali atvesti į valdančiųjų viršūnes. Tad be jokių skrupulų Keršto partijos vadovai kreipėsi į STT, prašydami paaiškinti šios nepriklausomos tarnybos veiksmus bei viešus pareiškimus. Toks paaiškinimų (ar pasiaiškinimų) iš STT reikalavimas yra pirmas Lietuvos istorijoje.

Akivaizdu, kad nepriklausomas Konstitucinis teismas (KT)  irgi yra didelė rakštis valstiečiams žaliesiems. KT ne kartą sustabdė neteisėtas valdančiųjų iniciatyvas įstatymų leidyboje, nutraukė ar paskelbė antikonstitucinėmis įvairių kerštu pagrįstų tyrimų išvadas. Birželio 12 d. KT paskelbė dar vieną sprendimą – 2018 m. Seime sudaryta vadinamoji A. Širinskienės tyrimo komisija, tyrusi ,,kažką apie bet ką“ irgi buvo antikonstitucinė.

Čia Keršto partija galutinai įsiuto – laišku kreipėsi į Prezidentą, teigdama, kad pats KT pirmininkas, ko gero, neteisėtai eina pareigas! Prezidentas G. Nausėda atkirto – tokie valdančiųjų veiksmai stumia šalį į konstitucinę krizę.

Čia ir sustosiu. Akivaizdu, kad Lietuvą ketvirtus metus valdo partija, kurios veiklos variklis yra kerštas ir neapykanta. Įsivaizduojama, kad jei esi valdžioje, visi privalo paklusti tos valdžios užmačioms. Todėl nuolat keršijama asmenims bei institucijoms, kurie nepritaria valdžiai. Totalitarinė valdžia neturi skrupulų net su nepriklausomomis institucijomis, kurių veiklos negali reguliuoti jokia valdžia.

Lietuvoje buvo bandoma ištrinti teisės viršenybės sąvoką. Keršto partija supranta teisę kaip politinės valdžios tarnaitę. Taip buvo prieš 30 metų, bet, tikiuosi, daugiau taip nebus niekada.