E. Gentvilas. Bankų solidarumo mokestis virsta valdančiųjų godumo mokesčiu

Valdančiųjų atstovams siūlant pratęsti bankų solidarumo mokestį iki 2029 metų, Seimo liberalai pabrėžia, kad valdžios nenuspėjamumas grasina dar labiau pakenkti bankų sektoriaus stabilumui.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijaus Gentvilo žodžiais, liberalai iš pat pradžių įspėjo apie antrinio bankų apmokestinimo rizikas, kurios dabar pildosi akyse. Viena žalos indikacijų – tai SEB banko sprendimas uždaryti atstovybę Vilniuje perkeliant vadovybę į Taliną.

„Štai kaip būna, kai valdžia susigundo verslo pinigais ir vienkartinį mokestį paverčia nuolatiniu. Kai valdžia ima rinkti dar daugiau mokesčių, godumas tik auga. Po SEB banko sprendimų matome, kad mokestis ima kenkti bankų sektoriaus stabilumui. Kaip ir sakėme, tai padarys neigiamą įtaką investuotojams“, – sako E. Gentvilas.

Bankų solidarumo mokestis vietoje vienmečio gali būti taikomas 6 metus, o gal ir ilgiau. „Todėl mokesčio nebegalima vadinti solidarumo mokesčiu. Toks mokestis yra ženklas bet kuriam efektyviai dirbančiam sektoriui: valdžia ateis ir dalį pasiims. Tai ne solidarumas, tai nacionalizacija“, – teigia E. Gentvilas.

Prieš 2 metus, balandžio 20 d., jis įspėjo, kad bankų „pelno nusavinimas siunčia prastą žinią užsienio investuotojams, kad Lietuvos mokestinė aplinka nestabili“.

Praėjusioje Seimo kadencijoje pratęsti vienkartinį bankų solidarumo mokestį pasiūlė Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, šį kartą pratęsti antrinį bankų pelno apmokestinimą siūlo „Nemuno aušra“.