Demografinę padėtį pagerins ne pašalpos, o paslaugos

Kompleksiniai paslaugų paketai jaunoms šeimoms, patikimi pensijų fondai, plėtojama slaugos infrastruktūra ir dėmesys jaunimo fizinei bei psichologinei sveikatai leis ateityje Lietuvoje sušvelninti demografinį sukrėtimą, pirmadienį kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos suburtos diskusijos dalyviai.

Frakcijos seniūnės pavaduotojos Editos Rudelienės teigimu, diskusijos poreikį iššaukė aktuali Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos išvada apie artėjant demografinį šoką ir dabartinių valdančiųjų planai, kurie tarsi prieštarauja tarptautinės organizacijos rekomendacijoms. „Kai kurie politiniai sprendimai, kai kalbame apie sveikatos paslaugų priemokas, pensijų fondus, mokesčių sistemos pertvarką, šiandien veda kita linkme, negu reikia“, – pabrėžė E. Rudelienė.

Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio, praktika rodo, kad ne išmoka už vaiką yra galingesnis instrumentas skatinant gimstamumą ir gyventojų pritraukimą, o pilnas paslaugų paketas šeimoms ir persikraustymo išmoka. „Kai kuriuos savivaldybės pasirenka variantą padidinti pinigus už gimusį vaiką. Mes pasidarėme analizę ir pastebėjome, kad beveik visose savivaldybėse, kuriuos įsivedinėjo priemokas, gimstamumas nepadidėjo“, – diskusijoje sakė A. Klišonis.

Jo teigimu, savivaldybėms tvaresnis būdas tikėtis augančio gimstamumo yra paremti jaunas šeimas įsigyjant gyvenamąjį būstą regionuose. „Norint didinti gimstamumą, reikia orientuotis į papildomas socialines, švietimo, sveikatos paslaugas, kad jaunos šeimos jaustųsi saugiai“, – kalbėjo A. Klišonis, pridūręs, kad vis dėlto svarbiausia – sukurti gerų darbo vietų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis, pabrėžė, kad demografinio sukrėtimo sušvelninti nepadės leidimas „išsigryninti“ lėšas iš savo privačiai kaupiamos pensijos. „Dabartinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės [Ingos Ruginienės] siūlymai griauti ir mažinti kaupimo sistemą nematant ekonominių paskaičiavimų ir įvertinimų, atrodo, mus veda visai į kitą pusę lyginant su EBPO rekomendacijomis: mes iškrentame iš pažangių Europos šalių konteksto“, – pabrėžė T. Gudaitis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar nenusistovi migracijos politika, kuri yra pagrindas sušvelninant demografinį sukrėtimą. „Mes nesuprantame, kas pas mus atvažiavo, kas liko, o kas gal jau išvažiavo ir kažkur kitur Europoje laksto. (…) Jeigu darbo vietoje trūksta lietuvio, mes turime leisti atsivežti užsienietį be jokių kvotų, (…) tačiau ribotam laikui – dveji metai ir viso gero. Jiems reikia pinigų, mums reikia jų darbo jėgos“, – sakė A. Maldutytė.

Savo ruožtu Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Jonas Zelba atkreipė dėmesį, kad šiuo metu aštri senelių ir neįgaliųjų globos ir slaugos problema jau dabar aštri ir ateityje tik aštrės. „Demografiniai pokyčiai ir senėjanti visuomenė jau yra problema, o po 25 m. gali tapti katastrofa įvertinant, kiek tai kainuos valstybei. (…) Sveikatos ir socialinių paslaugų poreikis smarkiai auga, o mokesčius mokančių žmonių skaičius mažėja“, – įvardijo J. Zelba. Šiuo metu globos ir slaugos įstaigų užimtumas siekia beveik 100 proc., o Vilniuje eilėse gauti slaugą laukia apie 500 asmenų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Kairio pastebėjimu, dabar Lietuvoje kilęs pavojus, kad valdantieji, neregėdami šitoje diskusijoje įvardytų iššūkių visumos, savo politiniais sprendimais tik pakenks ir dar stabdys ekonomiką. „Tuomet visos šitos problemos prieš mus atsisuks visu aštrumu“, – sakė Seimo liberalas.