Biudžeto projektas suderintas pagal liberalų nuostatas

Ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektą pavyko sinchronizuoti pagal rinkiminius Liberalų sąjūdžio postulatus, atkreipia dėmesį partijos frakcija Seime.

Vietoje didesnės naštos gyventojų pajamoms kitais metais valstybė ieškos kitokių biudžeto finansavimo šaltinių. Be to, valstybė, užuot didinusi dirbančiųjų mokesčius, paliks savivaldai didesnę pasirinkimo galimybę, kokius mokesčius rinkti.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, Finansų ministerijoje parengtas biudžeto projektas yra ir nuoseklaus koalicijos partnerių liberalų įdirbio rezultatas. „Visus metus stengėmės, kad valstybė nesikėsintų didesniais mokesčiais apkaustyti savarankiškai dirbančių – tai jiems ir nebegresia. Nuosekliai pasisakėme, kad neapmokestinamasis pajamų dydis artėtų prie minimalios algos dydžio – taip ir vyksta. Sakėme, kad būtų išlaikomos investicijų lengvatos – jos Lietuvoje ir toliau galios. Siūlėme apmokestinimo radarą nuo žmonių ir kapitalo verčiau nukreipti į pažangius ekologinius ir nekilnojamo turto mokesčius – būtent taip ir bus“, – pastebi jis.

Liberalų frakcijos seniūno teigimu, jau sukurto ir dar tik kuriamo mokestinio reguliavimo principai beveik idealiai atitinka liberalų programą, pagal kurią jie siekė palankesnės mokestinės sistemos „mažinant gyventojų mokamus mokesčius, keičiant juos biudžeto pajamų augimu iš ekologinių, nekilnojamo turto, vartojimo ir „nuodėmių“ (akcizų) mokesčių“.

Akcizų tarifus apmokestinant kuo taršesnį kurą Seimas palaimino jau anksčiau, o antradienį imasi ir naujojo nekilnojamojo turto mokesčio.

Pasak E. Gentvilo, ir antradienį teikiamas naujasis nekildomojo turto mokesčio modelis irgi suredaguotas pagal liberalų nuostatas – paliekant didelę manevro laisvę. „Pirma, kokį taikyti nekilnojamojo mokesčio tarifą, spręs pačios savivaldybės. Antra, jos rinksis iš plataus tarifų intervalo, kuris sudaro nuo 0,5 proc. iki 4 proc. Būtent tokį principą, įsiklausę į savivaldybių ir verslo asociacijų nuomonę, pasiūlėme koalicinėje taryboje ir tai tapo mokesčio projekto pagrindu“, – sako E. Gentvilas.

Jo žodžiais, kitų metų biudžetu valstybė programuoja aukštesnę viešųjų ir privačių išteklių pridėtinę vertę. „Šią kadenciją valstybė palaipsniui atsisako įvairių centralizavimo instrumentų ir ekonomikos šešėlį auginančių neefektyvių tarifų, o žmonėms, verslams ir savivaldai sudaro didesnį mokestinių režimų pasirinkimą. Tai užtikrina didelį Lietuvos konkurencingumą ir prielaidas toliau auginti žmonių gerovę“, – sako E. Gentvilas.

Kartu jis atkreipia dėmesį, kad mokesčių reformos projekte numatytos skatinamosios priemonės mažiems verslams, nuolaidos kapitalui, pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo ribos pakėlimas ir šiuolaikiški apskaitos būdai verslui – tokie kaip investicinė sąskaita – bus teikiami ateinančiuose Seimo posėdžiuose, nes jie nėra tiesiogiai susiję su ateinančių metų biudžetu ir tiesiogiai nelemia Lietuvos įsipareigojimų gauti finansavimą pagal europinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo (RRF) planą. Tiesa, liberalai sykiu apgailestauja, kad Susiekimo ministerijoje stringa kitas viešųjų išteklių kaupimo būdas – kelių rinkliavos komerciniam transportui sistemos („e-tolling“) startas. Seimas buvo nusprendęs, kad ši naujoji kelių apmokestinimo tvarka įsigaliotų nuo 2024 metų vasaros, dabar ji atidedama dar metams.

Antradienį Seime pristatyme biudžeto projekte gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 2167 eurų, siūloma taikyti 20 proc. didesnį nei šiuo metu neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai yra 747 eurus. Kartu siūloma 5 metams pratęsti terminuotas pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai, dėl ko valstybė 2025 m. nesurinks apie 150 mln. eurų.