Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata „Lietuvos Davose“: skaitmenizacijos procesai turi sustiprinti Respublikos idėją

Gegužės 19 d. verslo ir politikos lyderystės forume „Lietuvos Davosas 2021“ įvyko skaitmenizacijos politikai skirta diskusija. Renginyje dalyvavęs Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata aptarė skaitmenizacijos kuriamas galimybes šalies ateičiai ir strategines kryptis, kurios leistų Lietuvai sėkmingai vykdyti šį procesą.

„Skaitmenizacija yra veikiau paradigminis pokytis, kaip mes mąstome, kaip mes veikiame, kaip bendraujame su išorine aplinka ir tarpusavyje. Ir technologijos čia yra daugiau įrankis nei tikslas. Politikai turėtų suprasti, kad būtina skirti dėmesį toms sritims, kuriose Lietuva gali turėti proveržį ar jau turi įdirbį, kaip pavyzdžiui informacinių ir ryšių technologijas srityje, kurios teikia ir teiks didelę ekonominę naudą“, – sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata.

Pastarąjį dešimtmetį skaitmenizacijoje akivaizdžiai pirmauja finansinių paslaugų, technologijų ir telekomunikacijų bendrovės. Nors mažos ir vidutinio dydžio įmonės, sudarančios absoliučią daugumą verslų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, – ekonomikos varomoji jėga, tačiau nepaisant vykstančios skaitmeninės transformacijos, Lietuvos įmonės skaitmenines technologijas diegia nepakankamu tempu. Anot R. Lopatos, jeigu norime būti konkurencingi, turime stebėti rinką ir tendencijas, bei suprasti, kaip išgauti konkurencinį pranašumą.

„Mūsų pasaulis yra daug labiau susijęs per prekybą, per kapitalo, žmonių ir informacijos srautų judėjimą, nei buvo anksčiau. Įnirtingas technologinio pritaikymo ir inovacijų tempas sutrumpino tradicinių įmonių gyvavimo ciklą ir verčia vadovus daug greičiau priimti sprendimus skatinant robotikos procesų automatizavimą, dirbtinio intelekto sprendimų kompetencijų kūrimą, inovacinių sprendinių vystymą. Negalima tiesiog automatizuoti gamybą, užmirštant, kad daug svarbesnis gebėjimas yra valdyti informacijos srautus – tai leidžia suprasti vartotojų elgseną, didinti konkurencingumą, mažinti išlaidas ir pan.“ – dėstė Seimo Ateities komiteto pirmininkas.

Nors skaitmeninimo poveikis veikia kaip katalizatorius užimtumo augimui visoje ekonomikoje, tačiau šiandieninėje darbotvarkėje iškyla nauji klausimai: ar technologijos kuria, ar naikina darbo vietas? Koks bus ekonominis inovacijų poveikis ateityje? Kaip žmonės bendradarbiaus su mašinomis ir algoritmais? Kokių įgūdžių mums reikia ir kaip turėtume jų išmokti? Kaip visa tai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir visos ES, pasaulio darbo rinką? Pasak prof. R. Lopatos, atsakant į šiuos klausimus, neišvengiamai susiduriame su politine sritimi.

„Pirmiausia skaitmenizacija yra susijusi su valstybės valdymo pokyčiais, kurie palies dabartinius tarpinstitucinius santykius ir viešąjį sektorių. Skaitmeninė transformacija turi neužgožti piliečių valios, bet priešingai – atliepti ir sustiprinti mūsų Respublikos idėją, remtis piliečių pasitikėjimu, suteikiant žmonėms atvirą priėjimą prie duomenų, galimybę įsitraukti į politinius procesus ir sprendimus, veikiančius viešąjį gyvenimą“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis prof. R. Lopata.