Ateinantys mokslo metai atneš daug naujų galimybių švietimo sektoriui

Naujieji mokslo metai vėl prasideda su iššūkiais. Daugiau nei metus pasaulį sukausčiusi pandemija mums diktavo kitokias ugdymo taisykles – nuotolinis mokymasis, turėjęs būti tik laikinu sprendimu, daugeliui tapo naująja realybe. Paradoksalu, tačiau šiemet vėl atsiradus galimybėms sugrįžti prie kontaktinio ugdymo, tai taps dar vienu iššūkiu iš naujo mokytis būti klasėse.

Kontaktinis ugdymas išlieka nepakeičiamai svarbus vaikų raidai, socializacijai ir psichologinei gerovei bei mokslo pasiekimams ir rezultatams. Todėl, visi – tiek mokyklos bendruomenės, tiek tėvai, tiek visuomenė turėtų dėti visas pastangas, kad mokiniai galėtų mokytis kontaktiniu būdu.

Reikia pripažinti, jog nuotolinis mokymasis ir pandemija atskleidė labai daug švietimo sistemos spragų. Todėl kiekvieną laimėjimą švietimo srityje reiktų išmokti skaičiuoti mažais etapais. Dabar svarbu ne kritikuoti idėjas, bet jas realizuoti, nes daugelis jų – labai svarbios valstybės ateities švietimui.

Naujus mokslo metus pasitinkame su pokyčiais

Šis rugsėjis atsineša su savimi permainas. Pavyzdžiui, jau dabar švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti yra skirti papildomi 10,1 mln. Eur iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų alga vidutiniškai didės iki 25 proc.

Dar 2 mln. Eur skirti papildomoms lietuvių kalbos ir fizinio aktyvumo pamokoms finansuoti. Taip pat bus finansuojamos papildomos lietuvių kalbos valandos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, ugdomiems daželiuose ir mokyklose tautinės mažumos kalba. Taip pat numatyta finansuoti  papildomą meninio ugdymo pamoką pradinukams ir papildomą fizinio pamoką aštuntokams.

Iš valstybės biudžeto šių metų mokslo startui savivaldybėms papildomai skirta 1,3 mln. Eur vaikų, patiriančių socialinę riziką, ugdymui, maitinimui ir vežiojimui organizuoti.

Mokyklų bibliotekininkams jau nuo rugsėjo nustatomas atskiras atlyginimų skaičiavimo koeficientas, kuris leis stebėti, ar mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti skiriamos lėšos naudojamos tikslingai.

Reikalingas platus švietimo kokybės pokytis

Bet tai yra tik labai mažas žingsnelis švietimo sistemos tobulinimo procese. Neišvengiamai reikalingas realus ir platus švietimo kokybės pokytis, kurio link sutartinai judame. Šiandien pasirašomas partijų Susitarimas dėl švietimo politikos – simbolinis ir, kartu, milžiniškas žingsnis, nustatantis bendras gaires kokią švietimo sistemą mes kursime ir matysime ateityje.

Jo tikslas – sukurti bendrą ugdymo kokybės standartą, turėti kokybišką ir kiekvienam prieinamą ugdymo sistemą, modernias mokyklas, motyvuotus pedagogus bei mokinius. Partijų Susitarime dėl švietimo politikos siekiame ieškoti visumos bei vieningos linijos nuo švietimo pradžios iki mokslo siekimo tarptautiniu mastu. Susitarimas nurodo naujas gaires ugdymo kokybės gerinimui, įpareigoja politikus išplėsti vaikų, gaunančių neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, kuris bus skiriamas vaikams jau nuo 3-jų metų. Numatoma ir kultūros sistemiška integracija į formalųjį ir neformalųjį švietimą.

Daugiau dėmesio įtraukiajam ugdymui

Galėtume sakyti, kad įtraukiojo ugdymo modelis Lietuvoje įgyvendinamas jau nuo 2013 metų, deja, jam skiriama per mažai dėmesio. Reikia pripažinti, kad mokyklų pritaikymas neįgaliems vaikams dar nėra įtraukusis ugdymas. Galų gale, tikrai ne visos mokyklos Lietuvoje yra pritaikytos specialiuosius poreikius turintiems vaikams. Todėl partijų Susitarime dėl švietimo politikos šis aspektas tampa toks svarbus.

Prestižinės profesijos link

Be kita ko, įsipareigojama skirti didelį dėmesį patrauklių sąlygų pedagogams užtikrinimui. Įsipareigojama mažinti biurokratiją jų darbe, suteikti laisvę patiems spęsti dėl mokymo ir mokymosi būdų bei apimties, įsipareigojama užtikrinti orias sąlygas dirbti ir pasitraukti iš pedagogo profesijos. Taip pat susitarime įtvirtintas ir pagalbos mokyklų vadovams paketo atsiradimas.

Nors kiekvieni mokslo metai mums atneša naujų iššūkių ir naujų galimybių, dažnai švietimo sektoriaus klausimams skiriama per mažai dėmesio. Tačiau visi suprantame, kad švietimas ir mokymas – geriausia investicija į Lietuvos ateitį. Todėl kiekvienas iš mūsų privalome dėti pastangas kurti kokybišką švietimo sistemą, stiprinti motyvaciją mokytis ir mokyti.