Arminas Lydeka: „Prezidento veto užkirstų kelią tarpparlamentiniam bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis“

Seimą pasiekė dar vienas abejotinas Prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje skyrimo. Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Armino Lydekos teigimu, Prezidento sprendimas vetuoti priimtas įstatymo pataisas nesuprantamas, nes įstatymo pataisomis siekiama kurti ir gilinti tarpparlamentinio bendradarbiavimo ryšius su užsienio valstybėmis, o ne perimti užsienio politikos klausimus.

„Nesuprantu ir nepateisinu Prezidento veto dėl Seimo tarpparlamentinio bendradarbiavimo. Juk įstatymu nėra siūloma, kaip teigiama Prezidento dekrete, „perimti“ kitų valdžių kompetencijas užsienio politikos srityje, siekiama gilinti ir efektyvinti jau šiuo metu Seimo Statute įtvirtintų funkcijų, susijusių su tarpparlamentiniu bendradarbiavimu, įgyvendinimą“, – kalbėjo apie vetuotą įstatymo projektą Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas.

Valstybės vadovas vetuodamas siūlo įstatymiškai įtvirtinti, kad Seimo nuolatinių atstovų pareigybės būtų steigiamos tik Lietuvai strategiškai svarbiose Europos Sąjungos arba NATO valstybėse narėse. Tačiau Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Lydeka pabrėžė, kad vadovaujantis tokia logika, dalis Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų liktų neįgyvendinti.

„Pavyzdžiui, vienas iš Seimo prioritetų yra ES Rytų partnerystės tarpparlamentinio bendradarbiavimo kryptis, parama šių šalių reformoms ir eurointegracijos siekiams. Nė viena iš 6 Rytų Partnerystės šalių dar nėra ES ir NATO narė, todėl Seimo nuolatinis atstovas darbui su šalies parlamentu negalėtų būti deleguojamas. Darytina pagrįsta išvada, kad Prezidentas kelia klausimą, ar visa Seimo tarpparlamentinė veikla neturi būti apribota tik ES ir NATO valstybių atžvilgiu“, – vardino pavyzdžius A. Lydeka.

Parlamentaras pridūrė, kad Prezidento G. Nausėdos dekrete nurodyti siūlymas Seimo atstovo pareigybės steigimą suderinti su Užsienio reikalų ministerija kelia pagrįstų abejonių dėl vykdomajai valdžiai suteikiamos parlamento priimamų sprendimų kontrolės. Negana to, toks Prezidento siūlomas reglamentavimas nesukuria jokio veiksmingo ir efektyvaus mechanizmo.

A. Lydeka pabrėžė, kad Seimo statutas ir taip įtvirtina, jog sprendimai, turintys „užsienio politikos dėmesį“ nėra vienasmeniai ar vienos Seimo institucijos sprendimai, šie sprendimai turi būti grindžiami valstybės bendros užsienio politikos kryptimi.

„Šie prioritetai tvirtinami kiekvienos Seimo kadencijos pradžioje. Jau keletą kadencijų šie prioritetai varijuoja vietomis, tačiau išlaikoma nuosekli politikos kryptis. Todėl tikrai nėra pagrindo nuogąstauti, kad Seimas vykdys atskirą užsienio politiką“, – pridūrė parlamentaras.