fbpx

Ar vietinis turizmas taps valstybės prioritetu?

Andrius Bagdonas

2022-ųjų valstybės biudžeto projektas – ypač palankus savivaldai. Lietuvos savivaldybėms papildomai skirti numatoma netgi pusę milijardo eurų – tai yra 13,7 proc. daugiau nei pernai. Visgi, ne iki galo įsigilinta į skirtingų savivaldybių poreikius – pamirštame kurortų situaciją.

Pagal savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, atskirų savivaldybių biudžetų pajamos tiesiogiai priklauso nuo savivaldybėje gyvenančių žmonių skaičiaus ir jų sumokamų mokesčių. Tačiau toks modelis neturėtų būti taikomas miestams – kurortams, kuriuose infrastruktūra ir paslaugos orientuotos ne tik į miesto gyventojų, bet ir į daug kartų didesnį turistų bei svečių skaičių.

Štai, pavyzdžiui, Neringa – unikali, UNESCO paveldo saugoma teritorija, į kurią kasmet plūsta daugybė turistų iš visos Lietuvos ir pasaulio. Strateginiams kurorto vystymo projektams finansuoti toli gražu neužtenka vietos gyventojų surenkamų mokesčių. Norint išsaugoti ir toliau darniai vystyti Lietuvos kurortinius miestus, jie turi tapti valstybiniu prioritetu ir gauti atitinkamą finansavimą iš valstybės biudžeto.

Puikus strateginio mąstymo pavyzdys – LR Susisiekimo ministerija, kuri įžvelgia kurortų kuriamą naudą Lietuvos ekonomikai ir žmonėms. Džiaugiuosi, jog Susisiekimo ministro iniciatyva pradėti pasiruošimo dviračių tako Smiltynė-Pervalka rekonstravimui darbai. Tai rodo pozityvų valdžios požiūrį į Neringą ir suvokimą, jog savivaldybė nėra pajėgi išspręsti pagrindines infrastruktūrines problemas be valstybės pagalbos. Manau, jog turime žengti dar vieną žingsnį pirmyn, prisidėdami ir prie daugiau svarbių Neringos bei kitų kurortų infrastruktūrinių projektų.

Puikus pavyzdys – Preilos, Pervalkos, Nidos krantinės. Šių statinių būklė ne tik prasta, bet ir kelianti realų pavojų gyventojams ir kurorto svečiams – kai kurios krantinės yra tiesiog tuščiavidurės, smėlis po jomis išplautas, kai kurias atkarpas greitu metu gali tekti užtverti. Neringos savivaldybė yra parengusi projektą, skirtą Preilos krantinių atnaujinimui – jeigu į jį investuotų ir valstybė, turėtume dar vieną viešąją erdvę, kurioje kiekvienas gyventojas ar kurorto svečias galėtų pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, mėgaudamasis Kuršių Nerijos gamta.

Kitas Neringos miesto savivaldybės projektas, kuriam itin reikalinga valstybės parama – tęsiami kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai. Prastos būklės pastatas buvo nugriautas prieš dvejus metus, siekiant, jog 2021-aisiais gyventojai ir miesto svečiai galėtų džiaugtis renginiais atnaujintame centre, kai Neringa taps Lietuvos kultūros sostine. Šiandien matome, jog projekto įgyvendinimas smarkai vėluoja, todėl norėdami užtikrinti neringiškiams ir miesto svečiams galimybę džiaugtis kultūriniu gyvenimu ir prastu oru ar ne vasaros sezono metu, turime prisidėti valstybiniu lygmeniu.

Šie bei kiti Neringai itin aktualūs klausimai negali paskęsti tik savivaldos darbotvarkėje. Viliuosi, kad ne tik Susisiekimo, bet ir kitos ministerijos pamatys prasmę Lietuvos turizmo augime, o tai atsispindės skirstant valstybės biudžeto lėšas.

Tikiu, kad Neringa, kaip ir kiti mūsų kurortai, turi tapti valstybinio lygmens prioritetu ir Lietuvos įvaizdžio ženklu pasaulyje – tereikia įsiklausymo į vietos gyventojų bei miesto svečių poreikius, politinio susitelkimo ir valios. Įvykdę tai, galėsime džiaugtis žaliais, inovatyviais ir klestinčiais Lietuvos kurortais.