Ar valstybės biudžetas padės atsigauti po pandemijos?

Seimą pasiekė 2022-ųjų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Džiaugiuosi, kad jis pasižymi atsakinga finansų politika, mažėjančiu valstybės deficitu ir socialiniu jautrumu. Visgi, esu įsitikinęs, kad norėdami išspręsti gilias socialines problemas, turime imtis ir kiek drąsesnių priemonių.

Labiausiai biudžeto projekte vertinu priemones, skirtas mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti viešąjį sektorių. Tikrai pozityviai nuteikia, kad pagaliau randame lėšų oriems švietimo, kultūros darbuotojų, pareigūnų, medikų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. Be kita ko, kitąmet planuojama didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 642 iki 730 eurų, kelti išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Manau, jog šios priemonės – tikslinės ir savalaikės, atsižvelgiant į stipriai augančią infliaciją. Rugpjūtį šis rodiklis euro zonoje siekė 3 proc., o Lietuvoje augo bene sparčiausiai – iki 5 proc. Kylant kainoms, traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia, todėl teisingas sprendimas –  palikti daugiau pinigų šių žmonių kišenėse.

Vienas didžiausių šio projekto privalumų – suvaldytas biudžeto deficitas. Prognozuojama, kad šis rodiklis 2022 m. sieks 3,1 proc., kuomet 2021 m. deficitas svyravo ties 5 proc. Palyginimui, 2009 m. finansų krizės metu biudžeto deficitas buvo pakilęs iki 9,1 proc. Stabilus deficito lygis indikuoja, jog įveikėme pandemijos atneštus finansinius iššūkius ir stabilizavome ekonomiką.

Kitas pozityvus požymis – Vyriausybės vykdoma atsakinga skolinimosi politika. Pirminiame 2022 m. biudžeto projekte prognozuotas skolos lygis siekė 52,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabar rodiklis sumažėjo iki 49,9 proc. nuo BVP. Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2023-2024 m. valstybės skola stabilizuosis ties 52,4 proc. BVP. Tai – naudingas indikatorius, pritraukiant į Lietuvą naujus investuotojus ir išlaikant pozityvų tarptautinį įvaizdį.

Visgi, neįtikina Vyriausybės sprendimas dėl planuojamų neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) pokyčių. Finansų ministerija siūlo kelti NPD 60 eurų – nuo 400 iki 460 eurų. Nors tendencija didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas – sveikintina, manau, kad turėtume imtis reikšmingesnių pokyčių. Turime sulyginti MMA su NPD, jog 3 metų perspektyvoje mažiausiai uždirbantys žmonės būtų atleisti nuo prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį. Ryškus NPD didinimas taptų rimtu žingsniu toliau mažinant pajamų nelygybę, kuri pasak tarptautinių institucijų, yra viena skaudžiausių problemų Lietuvoje. Sulyginus MMA su NPD prisidėtume prie to, kad mažiausias pajamas uždirbantys žmonės gautų daugiau pajamų bei motyvuotume juos aktyviau įsilieti į darbo rinką. Tai leistų efektyviau ir žymiai sparčiau išspręsti dvi problemas – skurdo ir nedarbo lygio mažinimą šalyje.

Kita vertus, didėjančios išlaidos socialinėms paslaugoms neturėtų būtų finansuojamos dirbančiųjų žmonių sąskaita. Todėl labai džiaugiuosi pažadu neįvesti naujų mokestinių iniciatyvų. Visgi pandemijos laikotarpiu, kai visuomenė ir taip susiskaldžiusi, įvedinėti naujus mokesčius būtų grubi klaida.

Nepaisant galimų tobulinimų mokestinės politikos srityje, Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas – solidus ir teisingas. Viliuosi, kad jis sulauks palaikymo Seime tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicinių frakcijų. Pandemija stipriai smogė daugeliui mūsų žmonių ir verslų, o tinkamai subalansuotas ir socialiai atsakingas biudžetas – geriausia priemonė sėkmingai išeiti iš pandemijos sukeltos krizės.