Aptartas Lietuvos dalyvavimas Konferencijoje dėl Europos ateities

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija surengė nuotolinę diskusiją aptarti artėjančiai Konferencijai dėl Europos ateities. Iškeltas klausimas: kaip liberalai mato Lietuvos dalyvavimą konferencijoje? Diskusijos metu savo nuomonėmis dalinosi Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys LR Seimo nariai Arminas Lydeka, prof. Raimundas Lopata bei europarlamentaras Petras Auštrevičius.

„Nors Europos ateities Konferencijos idėja gimė 2019 metų rudenį, tačiau pandemijai pakoregavus planus, vis dar tebevyksta diskusijos dėl jos formato ir darbotvarkės. Žaliasis kursas, europietiškas gyvenimo būdas, žmogui tarnaujanti ekonomika, ES demokratija, ES vaidmuo pasaulyje – tai pagrindinės konferencijos temos. Tačiau, kol kas neaišku, kokie turėtų būti jos rezultatai: rekomendacijos ES institucijoms ar naujos sutartys su šalimis narėmis, koks jų įgyvendinimo mechanizmas. Planuojama, kad Konferencija dėl Europos ateities galėtų startuoti šių metu balandžio–gegužės mėnesį“, – situaciją Briuselyje apžvelgė Europos Parlamento narys P. Auštrevičius.

Šiuo metu vyksta  Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybos dėl bendros pozicijos Konferencijos klausimais. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Arminas Lydeka teigė, kad ruošiantis Konferencijai svarbiausia susitarti dėl pagrindinių diskusijos klausimų, apsibrėžti išankstinius derybų principus bei neužstrigti sprendžiant dėl konferencijos vadovo, – „Lygybė tarp institucijų, pagarba kiekvienos iš jų prerogatyvoms, bereikalingos biurokratijos vengimas, veiksmingas piliečių dalyvavimas – be šių dalykų sunku įsivaizduoti produktyvią diskusiją apie Europos ateitį. Dabar vyksta daugiau formalus pasiruošimo procesas, vengiama politiškai jautrių išankstinių pozicijų. Nėra  nesutarta, kas turėtų vadovauti Konferencijai“.

Liberalų sąjūdžio nariai sutaria, jog Konferencijoje dėl Europos ateities Lietuvai reikia pristatyti ne deklaracijas, bet pateikti realias, pagrįstas problemas, o pati konferencija turi siekti aiškių sprendimų.

„Europos politika neturi virsti socialine inžinerija, pernelyg dideliu susifokusavimu į rodiklius ir  technokratinius algoritmus. Tebeegzistuoja ir neišspręsta demokratinio deficito problema: svarbiausi ES sprendimai – BREXIT, susitarimai su Kinija – vyksta be nacionalinių parlamentų pritarimo. Galiausiai, ypač svarbus tampa geopolitinis ES atsparumas. Neaiškumų kelia ir akcentuojamas ES daugiapoliškumas, galintis atverti kelia pasauliui, kuriame vyraus ne Europa, bet Kinija ir Rusija“, – problemines vietas akcentavo Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomone, Seimas turi ne tik inicijuoti diskusijas, bet ir vadovaudamasis parlamentarizmo tradicija jas koordinuoti, telkti suinteresuotas visuomenes grupes, įtraukti piliečių nuomonę į bendrai formuojamą poziciją. Seime šį klausimą turėtų kuruoti trys Seimo komitetai: Ateities, Europos reikalų ir Užsienio reikalų.

Konferencijos dėl Europos ateities klausimus artimiausiu metu ketinama aptarti ir su Liberalų sąjūdžio bendruomene, kelti juos partijos valdyboje.