Andrius Bagdonas: „Lietuvos pilietybė – ne tik vaikų reikalas“

Naujosios pataisos sprendžia ilgametę problemą, kuomet su tėvais gyventi į užsienį išvykę nepilnamečiai pasirenka kitos valstybės pilietybę ir netenka Lietuvos. Iki dabar daugybinę pilietybę galėjo turėti išskirtinai tik tie vaikai, kurie dvi pilietybes įgydavo gimdami – Lietuvos ir kitos valstybės. Toks reguliavimas buvo neteisingas išvykusiųjų atžvilgiu: šeimos vyresnėlis, gimęs Lietuvoje, turėjo pilietybės atsisakyti, o užsienyje gimęs jaunėlis dar vis galėjo likti ir Lietuvos piliečiu. Dabar visi Lietuvos vaikai pasaulyje turės vienodas galimybes išlikti mūsų šalies piliečiais.

„Nuo šiol įgijus daugybinę pilietybę iki 18-os metų, šie asmenys galės ją išlaikyti ir sulaukę pilnametystės. O jei vaikai neteko įgimtos Lietuvos pilietybės išvykę bei pasirinkę kitą, turės galimybę ją susigrąžinti. Tai, ką gauname gimstant, negali būti atimta valdžios sprendimais. Neabejoju, kad šis įstatymas nudžiugins išeivių šeimas bei padės puoselėti lietuvybę visame pasaulyje, o galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę paskatins išvykusius vaikus domėtis lietuvių kultūra, tobulinti kalbos žinias ir stiprins ryšį su tėvyne“, – pasakoja liberalas, Seimo narys Andrius Bagdonas.

Daugybinė pilietybė ne susiaurina, o kaip tik išplečia žmonių ryšį su valstybe. Dabartinėmis mobilumo sąlygomis, pilietybės klausimas tampa problema šimtui tūkstančių lietuvių. Daugybinė pilietybė neturėtų būti specialiai skatinama, tačiau neturime užkirsti kelio išlikti Lietuvos piliečiais žmonėms, kurie dėl pagrįstų priežasčių gyvena ne Lietuvoje. Privalu sudaryti galimybes išvykusiems dalyvauti valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.