Andrius Bagdonas. Keturiasdešimties eurų dilema

Šiuo metu Lietuvos žmonės už savo darbą vidutiniškai gauna 1780 eurų neatskaičius mokesčių. Prieš kelias dienas dvi ministerijos pasiūlė padidinti atlyginimą ir tiems, kurie uždirba minimaliai – iki 840 eurų. Kartu paviešintas pasiūlymas 85 eurais (iki 625 eurų) didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – jau trečią kartą šioje Seimo kadencijoje.

Tai, kad mūsų koalicija jau trečią kartą suremia pečius ir kelia NPD, – gražus programinių įsipareigojimų išsipildymas. Metų pradžioje šis dydis pakilo iki 460 eurų, vėliau – iki 540 eurų, nuo kitų metų jis greičiausiai sieks jau 625 eurus. Kad ir kaip skaičiuosi, vis dėlto net trečią kartą šioje kadencijoje didinamas NPD nepasiekia netgi dabartinės minimalios algos. Be to, kartu padidinus minimalią mėnesinę algą, skirtumas tarp NPD ir MMA vėl išaugs.

Liberalai pasisako vienareikšmiškai: minimalias pajamas gaunantys žmonės neturėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Kad taip atsitiktų, NPD turi pagaliau pasivyti MMA. Minimalų ar dar mažesnį darbo užmokestį Lietuvoje gauna apie 130 tūkst. gyventojų – tai yra tiek žmonių, kiek bendrai gyvena Šiauliuose, Radviliškyje ir Kuršėnuose.

Tarp Europos Sąjungos šalių mažesnė minimali alga už Lietuvoje nustatytąją yra devyniose valstybėse. Tarp kaimyninių kraštų ji pas mus didžiausia, Latvijoje tesiekia 500 eurų, o mažiausia yra Bulgarijoje – 363 eurai. Įvertinę šiuos reikšmingus skirtumus regione, ar tikrai dabar turėtume veržtis į priekį ir pagal MMA dydį vytis vokiečius, užuot padarę ryžtingą veiksmą iš kito galo – priartinę NPD iki MMA dydžio.

Praėjusią savaitę pristatydama savo pasiūlymus finansų ministrė Gintarė Skaistė įgarsino proporcijas: MMA didės 15 proc., NPD – 15,7 proc. Vadinasi, valstybė formaliai prisiima vos 0,7 procentinio punkto didesnę naštą už verslą, o šiuo metu ne lengviausius laikus išgyvenančio verslo laukia dar didesnės sąnaudos už visiems svarbiausią eilutę buhalterijos žurnale – už darbuotojų atlyginimus. Juk kiekvienas MMA kilstelėjimas – iki 800, 840 ar 880 eurų – gali lemti nebūtinai didesnes pajamas darbuotojams – tai gali lemti atleidimų šuolį. Todėl kai kuriems verslams, ypač pramonei, braškant dėl energetikos sąnaudų, valstybei reikėtų ypač atsargiai didinti darbo užmokesčio sąnaudas.

Manau, šiuo įtemptu ekonomikai metu aukso viduriuką pasiektume minimalią algą padidinę iki 800 eurų ir kartu dar daugiau pakėlę NPD – ne iki 625 eurų, o bent 665 eurų. Tuomet skirtumas tarp šių rodiklių dar labiau aptirps, o kelių metų perspektyvoje turėtume siekti, kad MMA būtų sulyginta su NPD ir prie šio klausimo niekada nebegrįžtume.

Ne popieriuje didinama minimali mėnesinė alga, o didinamas nepamokestinamųjų dydis padidins mažiausiai uždirbančių galimybes vartoti – įsigyti daugiau brangstančių būtinųjų produktų, o verslui leis truputėlį lengviau kvėpuoti.