Stipri diplomatinė tarnyba, patikimi ir principingi sąjungininkai, Lietuvos lyderystė, gyvybinga regioninė politika ir aktyvūs veiksmai globaliame pasaulyje, galimybių užtikrinimas užsienyje gyvenantiems lietuviams ir ryšio su jais palaikymas – tokius užsienio politikos prioritetus kelia Liberalų sąjūdis.
Liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad laikas pasukti mūsų užsienio politiką brandžiu, nuosekliu ir proaktyviu keliu. „Tai – mūsų gyvybinis interesas, būtina šalies saugumo ir visuomenės klestėjimo sąlyga“, – pabrėžia ji.
Stiprūs diplomatai ir veiklos balansas
Užsienio politika kiekvienoje valstybėje prasideda nuo vidaus politikos: pasaulis mus mato taip, kaip mes jam prisistatome.
„Diplomatinis korpusas – užsienio politikos pagrindas ir labai svarbu atskleisti jo kūrybingumą. Dabar mūsų diplomatinio korpuso žmonės yra suvaržyti dėl objektyvių politinės sistemos kliūčių, t. y. suformuotos praktikos, kurią būtina keisti“, – pastebi Vilniaus universiteto profesorius Raimundas Lopata.
Jis primena, kad pagal mūsų šalies Konstituciją užsienio politiką vykdo Prezidentas kartu su Vyriausybe. „Ministras Pirmininkas turi aktyviai atstovauti Lietuvą ir jos interesus Europos vadovų Taryboje, kur sprendžiami valstybių narių vidaus politikos klausimai, tačiau šiuo metu būtent tokio atstovavimo trūksta“,- akcentuoja R. Lopata.
Tad liberalai sieks atkurti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą sprendimų užsienio politikos srityje balansą, sustiprinant Vyriausybės veiklą užsienio politikoje. Ir žinoma, sustiprinti diplomatines atstovybes, konsulatus bei atskleisti diplomatijos kūrybingumą, nes tai yra žmonės, nuo kurių priklauso mūsų visų galimybės už savo valstybės ribų.
Plačios galimybės lyderystei
Politikai pastebi, kad unikali Lietuvos geopolitinė padėtis ir istorinė patirtis – išskirtinė galimybė valstybei tapti matomos ir produktyvios užsienio politikos formuotoja. Tuo pačiu metu Lietuva yra Baltijos jūros regiono narė, Vidurio Europos dalis, jungtis tarp Šiaurės ir Pietų bei Vakarų jungtis su Rytų šalimis.
„O dažnai užsienio politikoje pasigendame į rezultatus orientuoto veikimo“, – sako LS pirmininkės pavaduotojas Andrius Bagdonas, pridurdamas, kad Lietuva galėtų būti ta šalis, kuri ne tik plėtotų bendradarbiavimą strateginių projektų ir partnerystės ryšius su kaimyninėmis šalimis, bet ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu keltų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos klausimus, taptų tarpininke, kuri padėtų užtikrinti demokratijos procesus.
Liberalai sieks ir, kad Lietuva taptų aktyvia ES užsienio ir saugumo politiką formuojančia dalyve, prisidedančia prie ekonominės integracijos, vientisumo išlaikymo, institucijų stiprinimo, dialogo, solidarumo, skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo, euro stabilumo mechanizmo, nes stipri ES užtikrina saugumą bei gerovę kiekvienai valstybei narei, tarp jų – ir Lietuvai.
Patikimi partneriai ir sąjungininkai
Lietuva turi stiprinti saugumą ne tik įkuriant nuolatines NATO karines bazes, didinant ir modernizuojant savo gynybinį potencialą, palaikant ES išorės sienų stiprinimą bei užtikrinant Šengeno erdvės vientisumą, bet ir gilinant politinę sandraugą įvairiose srityse.
Pasak V. Čmilytės – Nielsen, Baltijos šalys turi tapti strateginėmis partnerėmis gynybos ir ekonomikos srityse, Šiaurės šalys – bendradarbėmis, sprendžiant aktualius Baltijos jūros taršos, saugumo, žmogaus teisių apsaugos ir kt. srityse. Strateginė partnerystė su Lenkija turi būti plėtojama išlaikant teisės viršenybės svarbą, o strateginė partnerystė su JAV – prisidedant prie demokratijos sklaidos regione.
Liberalų sąjūdžio nuomone, būtina remti Baltarusijos valstybingumą ir demokratiją, tačiau esamomis aplinkybėmis taip pat kovoti už savo valstybės interesus – siekti, kad Astravo atominė elektrinė nebūtų paleista be rezervinių pajėgumų, o numatomų kitų blokų statyba būtų sustabdyta. „Tokia jėgainė turi būti prižiūrima ES ir tarptautiniu lygiu, o jos gaminama elektra negali pakliūti į ES rinką“, – įsitikinęs liberalų požiūrį palaikantis R. Lopata.
Liberalai atviri ir dialogui su Rusija, tik jis vyks su sąlyga, jei ši valstybė be išlygų pradės gerbti tarptautinės teisės normas, žmogaus teises, valstybių apsisprendimo teisę ir jų teritorinį vientisumą. Kol tokių poslinkių nebus, Rusijos agresijos klausimai bus keliami NATO ir ES, o valstybės partnerės – raginamos laikytis principingos pozicijos.
Tamprūs ryšiai su lietuviais užsienyje
Dar viena svarbi liberalų užsienio politikos kryptis – ryšių su savo piliečiais užsienyje išlaikymas ir stiprinimas. Tai pasiekti galima per dvigubos pilietybės įteisinimą, lietuvių bendruomenių visame pasaulyje finansavimą, taip pat diplomatinės tarnybos efektyvumo ir konsulinių paslaugų prieinamumo didinimą užsienyje ir Lietuvoje.
„Jau šiemet Seimas įteisino galimybę užsienio lietuviams balsuoti internetu, deja, pritrūko laiko, o gal ir noro paversti tai realybe. Mes užtikriname, kad tokia galimybė bus jau kituose rinkimuose“, – sako liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Jos pavaduotojas A. Bagdonas priduria, kad tai paskatins didesnį lietuvių aktyvumą rinkimuose, o tuo pačiu – ir atsakomybę už mūsų šalies ateitį.
Liberalai laikosi nuomonės, kad užsienio politikoje turi aktyviai dalyvauti ir Lietuvos kultūra, menas ir mokslas. Pradedant lietuviškų mokyklų steigimu Lenkijos ir Baltarusijos pasieniuose, baigiant galimybių mokytis lietuvių kalbą sukūrimu, kultūros vertybių grąžinimo programomis, stipendijomis mokslininkams ir menininkams, nacionalinės kultūros sklaida.
„Pasaulis nėra toks taikus kaip norėtųsi ir dėl to mūsų valstybė turi būti konkurencinga: gerai žinoti savo interesus ir mokėti juos įgyvendinti. Štai kodėl reikalinga kokybiška ir energinga užsienio politika, nuo kurios priklauso ir mūsų visuomenės galimybės“, – apibendrina R. Lopata.
