A. Truš. Kodėl Vilniaus valdžia negerbia Klaipėdos?

Metams prasidėjus, miestas paminėjo 103- ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Svarbi data tiek mums, tiek visai valstybei. Ta proga sulaukėme Premjerės I. Ruginienės ir dviejų ministrų vizito. Svečiai iš Vilniaus atvežė šventinę pažadų dozę, kažkada išspręsti aktualias uostamiesčio problemas. Jeigu prieš šimtą su viršumi metų, tokias pažadų oro pilis būtų statę tuometiniai Lietuvos valdžios atstovai, dar klausimas ar Klaipėdos sukilėliai būtų prašęsi į Lietuvos glėbį.

Prie Vilniaus valdžios pažadų (tiksliau prie jų nevykdymo) klaipėdiečiai jau yra įpratę. Tačiau šį kartą, Premjerė su ministrais žadėjo viską, ką norėjo girdėti klaipėdiečio ausis. O pažadų įgyvendinimo terminai buvo pasiūlyti nepadoriai ilgi. Kažkada arba niekada. Paprastai tariant, svečiai iš centrinės valdžios suko aplink pirštą Klaipėdos bendruomenės atstovus ir leido didelius muilo burbulus.

Premjerė I. Ruginienė prasitarė, kad jai „skauda širdį“ dėl buvusio centrinio pašto pastato Liepų g. ir ji tikisi, kad per metus šis architektūrinis paminklas iš Kultūros ministerijos bus perduotas miesto savivaldybei. Jūs rimtai? Tam reikia laukti visus metus, kad būtų sutvarkyti keli dokumentai? Skamba, kaip patyčia. Arba visiškas biurokratijos neįgalumas. Tai kas tada šioje šalyje nuo Premjerės priklauso, ką ji gali? Jeigu šalia jos stovi Kultūros ministrė ir visi rimtais veidais linkčioja, jog tokio „sudėtingumo“ klausimą reikia spręsti metus. Pastato pavaldumo pakeitimas turėtų būti savaičių, na gerai, mėnesio klausimas. Panašu, kad ne šiai valdžiai.

Toliau dar gražiau. Apie būtiną miestui pietinį aplinkelį jau kalbama kone 20 metų. Atvažiavusi Premjerė „pasidžiaugė“, kad „ledai pajudėjo“, prasidės projektavimo darbai ir ji tikisi, kad jį pavyks pastatyti greičiau negu per 10 metų. XIX a. Amerikoje, greičiau buvo tiesiamas geležinkelis per čiabuvių indėnų žemes, negu kad XXI a. Lietuvos Premjerė žada klaipėdiečiams pietinį kelią į uostą nutiesti. Tokia „optimistiška“ nata iš Vyriausybės vadovės lūpų reiškia, kad nėra jokios ambicijos, šį strategiškai svarbų visai valstybei projektą, įgyvendinti šios kadencijos metu.

Apie „karštą“ Jakų transporto mazgo sutvarkymą, svečiai iš Vilniaus, nors dalyvavo ir Susisiekimo ministras, iš viso nedrįso nieko prognozuoti.

Šventiniai renginiai baigėsi. Aukšti Vyriausybės nariai išvažiavo. Kartėlis liko. Gerai, kad centrinė valdžia lankosi regionuose. Blogai, kad žada ir patys tų pažadų bijo. Tokie aptakūs, „į vatą suvynioti“ planai vietinei bendruomenei skamba, kaip pažeminimas. Todėl turime ne nuolankiai išklausyti vilnietiškų pažadų, o drąsiai pasakyti, kad mums tokie tolimi ir migloti „užkalbėjimai“ netinka. Gyvename čia ir dabar, todėl ir opiausias miesto problemas turime spręsti šiandien.