A. Truš. Europai reikia „euroremonto“

Nemažai sutiktų žmonių manęs klausia: kokia prasmė iš tų Europos Parlamento rinkimų. Briuselis toli nuo Lietuvos, o europarlamentarai neretai rūpinasi savo, o ne mūsų šalies reikalais. Šiuose pasvarstymuose yra tiesos, ypač kalbant apie tai, kad EP rinkimuose jau seniai neliko idėjų kovos ir pasiūlymų dėl Europos ateities. Geriausiu atveju politikai ginčijasi, kaip gauti daugiau pinigų iš ES fondų. Visa diskusija dažnai susiveda į primityvius pasvarstymus, kaip ir kam padalinti ES biudžeto lėšas.

Žinoma, svarbu ne tik ginti nacionalinius interesus, bet ir protingai bei efektyviai investuoti iš ES gaunamas lėšas. Juolab, kad per dvidešimt metų Lietuva sparčiai vystėsi įvairiose srityse ir priartėjo prie ES valstybių išsivystimo vidurkio. Tai reiškia, kad su kiekvienais metais mūsų valstybė gaus mažiau paramos iš Briuselio ir tuo pačiu privalės jam daugiau duoti. Iš paramos gavėjų tampame donorais, todėl atsiranda dar didesnė atsakomybė rūpintis, kad kiekvienas ES fondų euras būtų išleidžiamas tikslingai ir kurtų naudą žmonėms.

Deja, esame lemtingų pasirinkimų laikotarpyje, kurie turės didelės įtakos mums visiems, gyvenantiems Europoje. Likti abejingiems toliau per daug pavojinga. Iš vienos pusės visoje Europoje kyla radikalaus populistinio nacionalizmo banga. Įvairūs rinkimai Vengrijoje, Niderlanduose, Vokietijoje rodo, kad emocijomis paremti reikalavimai gresia sugriauti vieningą Europą. Sulaukę palaikymo, populistai gali atverti duris į praeitį, kai tarp valstybių vėl bus statomos sienos, o darbai skirstomi pagal tautybę. Tokį gyvenimą mes jau matėme. Ar tikrai norime vėl stovėti ilgose eilėse kertant Lietuvos ir Lenkijos sieną? Ar tikrai norime vėl sunkiai gauti vizas, norėdami išvykti į kitą šalį? Kai kurie populistai teigia, kad jeigu į Lietuvą neįsileisime migrantų iš kitų šalių, vietiniai gyventojai turės geresnes darbo vietas. Deja, nepasakoma, kad šiuo keliu einant ir mūsų tautiečiai svečiose šalyse praras galimybes kurti sėkmingus savo gyvenimus. Ar tikrai norime grįžti į tvoromis ir barjerais suskaldytą Europą? Aš tikrai ne ir viską padarysiu, kad taip neatsitiktų.

Iš kitos pusės girdime tradicinės politikos šalininkus, kurie bando įtikinti, kad ES institucijos veikia sėkmingai ir nieko keisti nereikia. Esą ilgus metus Europos sprendimų prieimimo mechanizmas veikia nepriekaištingai. Tai leido sustiprinti žemyno ekonominį potencialą, didinti žmonių gyvenimo kokybę, užtikrinti Europoje gyvenančių piliečių laisves ir teises. Neveltui Europa visame pasaulyje tapo svajonių išsipildymo vieta.

Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Sparčiai plėtojasi naujos technologijos, kinta žmonių gyvenimo būdas ir įpročiai, todėl reikia naujo mąstymo ir sprendimų, kaip toliau turi vystytis Europa. Gerbdami ir išsaugodami svarbiausias Europos žmonių vertybes, tuo pačiu privalome veikti naujoviškai. Europui reikalingas “euroremontas”.

Privalome sukurti ir sutarti, kad reikia pertvarkyti ES institucijų veiklą ir valdymą. Laikmetis reikalauja, kad jos veiktų greičiau, paprasčiau ir rezultatyviau.

Kaip tai padaryti? „Euroremontui” atlikti reikia atnaujinti ES valdymo institucijas, siekiant, kad jose būtų mažiau biurokratijos ir reglamentavimo, o daugiau galimybių žmonėms.

Mano, Lietuvos liberalų ir visų Europos pažangių politinių jėgų užduotis ir įsipareigojimas yra priartinti nuo žmonių nutolusias ES institucijas.

Šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas pertvarkyti ES institucijas, pradedant nuo Europos komisijos. Ar tikrai reikalingas toks didelis ES biurokratų skaičius? Ar tikrai reikia taip smulkiai reglamentuoti kai kurias mūsų viešojo gyvenimo sritis? Kodėl negalima dar labiau decentralizuoti ir dekoncentruoti ES valdymo, daugiau centrinių institucijų perkeliant į ES regionus? Kodėl negalima labiau pasitikėti žmonėmis ir sudaryti lengvesnes sąlygas verslo startui?

Kuo daugiau galimybių savo geroviai kurti turės europietis, tuo gyvybingesnė bus Europa.