A.Strazdas. Technologiniai sprendimai praktikoje turi būti taikomi taip, kad išliktų veiksmingi ir plačiai naudojami, ypač tose zonose, kur eina paukščių migracijos takai

Kiekvienais metais, atsitrenkę į langų stiklus, pasaulyje nugaišta šimtai milijonų paukščių. Kad įsivaizduotume, kokie tai dideli skaičiai, kaip pavyzdį paimkime JAV ir Europą. Statistika rodo, kad kasmet JAV dėl to žūva per 100 milijonų, o Europoje apie 80 milijonų paukščių.

Deja, šiuo klausimu neturime kuo pasidžiaugti ir mes – 2025 m. spalio 9 d. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) publikuotame straipsnyje teigiama, jog Lietuvoje dėl susidūrimo su stiklo paviršiumi kasmet gali žūti keli milijonai paukščių – tarp jų ir nykstančių rūšių: geniai, vandens vištelės, tulžys.

Esminė problema, kad skaidrūs ir aplinką atspindintys stiklai paukščiams iš tolo atrodo kaip atvira erdvė, o ne grėsmę jų gyvybei kelianti kliūtis. Daugiausiai paukščių žūčių fiksuojama per rudeninę paukščių migraciją, kai per dieną per Lietuvos pajūrį praskrenda po kelis milijonus į šiltus kraštus žiemoti traukiančių paukščių.

Tai jokiu būdu nereiškia, jog žiemą aplinką atspindintys stiklai paukščiams nekelia jokio pavojaus. Pavojus paukščiams išlieka, nes žiemoti Lietuvoje likę paukščiai dėl maisto trūkumo gamtoje pradeda telktis arčiau žmonių, kurie vedini gerų intencijų neretai sparnuočiams dar labiau padidina riziką žūti nuo atsitrenkimo į stiklinius paviršius.

Šią problemą 2025 m. lapkričio 12 d. vykusioje Seimo nario Simono Gentvilo inicijuotoje diskusijoje „Kokie sprendimai leistų paukščiams pamatyti stiklus ir išvengti žūties?” akcentavo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Liutauras Raudonikis. Jo teigimu, gamtą mylintys žmonės padėdami paukščiams maitintis neretai jiems ir pakenkia. Norėdami iš kuo arčiau stebėti kaip sparnuočiai mėgaujasi lesyklėlėse pabertomis gėrybėmis jas prikabina labai arti namo ar buto langų, o tai lemia, kad akiai mielas vaizdas anksčiau ar vėliau tampa šokiruojančiu – kliūties nepastebėję paukščiai sunkiai susižeidžia ir neišgyvena arba tiesiog žūva vietoje. Taigi, išsaugoti dalį paukščių gyvybių galima labai paprastai, be jokių papildomų priemonių. Tereikia atsakingai įvertinus situaciją paukščiams skirtas lesyklėles pakabinti atokiau nuo gyvenamųjų butų ar namų, pavyzdžiui, jas įkėlus aukščiau į medžius ar pritvirtinus prie pastato sienos, kurioje nėra langų.

Žinoma, šiuolaikiniame pasaulyje, kai miestuose sparčiai dygsta stikliniai pastatai, tokie paprasti sprendimai paukščiams gali padėti tik labai minimaliai, todėl turime ieškoti išeičių, padėsiančių šią problemą spręsti iš esmės.

Minėtoje diskusijoje be LOD ir Aplinkos ministerijos atstovų dalyvavo verslo atstovai, kurie pristatė savo siūlomus produktus. Jų siūlomi produktai padeda paukščiams pamatyti stiklinius paviršius ir identifikuoti juos kaip kliūtį, o ne atvirą erdvę.

Klaipėdoje įsikūrusios UAB „Glassbel Baltic” įmonės, kuri specializuojasi stiklo apdirbimo ir stiklo gamybos srityje, Gamybos vadovas Tomas Lenkimas pristatė keturis technologinius, paukščiams draugiškus, sprendimus, kuriuos ši įmonė jau siūlo rinkai: ėsdinimą / spausdinimą lazeriu, daugiasluoksnius stiklus, skaitmeninę spaudą arba ultravioletinių (UV) spindulių dangą.

Tuo tarpu Kaune veikianti įmonė UAB „Ailuda Projektai” siūlo platų ant langų klijuojamų apsauginių plėvelių pasirinkimą. Diskusijoje dalyvavęs įmonės direktorius Aidas Lukas Kolesničenko, demonstruodamas į renginį atsivežtus pavyzdžius, pristatė paukščius apsaugantį technologinį sprendimą: specialų ultravioletinių (UV) spindulių apdorojimą, kuris atspindi UV spindulius, turinčią plėvelę. Žmogaus akis šių spindulių be papildomų priemonių praktiškai nemato, o paukščiams toks technologinis sprendimas leidžia iš anksto identifikuoti kliūtį ir jos išvengti.

„Akivaizdu, technologinių sprendimų rinka gali pasiūlyti jau dabar, todėl reikia pereiti prie konkrečių politinių sprendimų, padėsiančių įgalinti veiksmingą technologinių sprendimų taikymą praktikoje”, – teigė Liberalų sąjūdžio Aplinkos komiteto pirmininkas Ainius Strazdas.

Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybėje vykusioje diskusijoje dalyvavę verslo atstovai aiškiai identifikavo ir konkrečią problemą, kai tenka derinti technologijų taikymą ir užsakovų norus tarpusavyje.

„Pasitaiko atvejų, kai technologinių sprendimų užsakovai atsisako dėl to, jog šie neatitinka jų dizaino lūkesčių arba pritaikius technologinius sprendimus pagal užsakovo lūkesčius šie praranda savo efektyvumą. Deja, šioje vietoje technologinis lankstumas yra ribotas dėl specifinio paukščių regėjimo. Verslas siūlo atliktų tyrimų dėka pagrįstus technologinius sprendimus, pavyzdžiui, vienas jų jau minėta skaitmeninė spauda su paukščius apsaugančiu žymėjimu, kurio užsakovas tarkime neatsisako, o tiesiog paprašo pakoreguoti žymėjimo spalvą. Atrodo smulkmena, tačiau pakeitus spalvą yra nemaža rizika, jog žymėjimas paukščiui taps visiškai nepastebimu ir technologinis sprendimas bus bevertis”, – esamą situaciją analizavo diskusiją apie paukščius Vilniaus miesto savivaldybėje moderavęs liberalas A. Strazdas.

Taigi, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad technologiniai sprendimai praktikoje būtų taikomi taip, kad išliktų veiksmingi ir būtų plačiai naudojami, ypač tose zonose, kur eina paukščių migracijos takai, nes būtent teisingas technologijų taikymas ir taikymo mastas gali padėti suvaldyti šiuo metu menkai sprendžiamą paukščių žūčių nuo atsitrenkimų į stiklinius paviršius problemą.

„Aišku, reikia nepamiršti, jog šis aplinkai žalingas skaudulys turėtų sprendžiamas taip, kad politiniai sprendimai nebūtų pernelyg skausmingi nei statybų verslui, nei paprastiems gyventojams. Siekdami, kad technologinių sprendimų taikymas būtų platesnis, prie to gali prisidėti ir patys stiklus, plėveles ir kitus panašius technologinius sprendimus pasiūlyti galintys verslai, ieškodami būdų kaip paukščių apsaugą kombinuoti su kitomis naudomis, pavyzdžiui, apsauga nuo karščio pralaidumo”, – teigė A. Strazdas.

Įvykusi diskusija yra pirmas ir labai svarbus žingsnis, tačiau visas darbas – dar prieš akis. Liberalų sąjūdžio Aplinkos komiteto pirmininko teigimu, aiškiai identifikavus problemą svarbiausia nesustoti ir bendromis jėgomis su skirtingų sričių ekspertais tęsti situaciją išspręsti sprendimų paieškas.

„Kviesiu Aplinkos komiteto kolegas aktyviai įsitraukti ir dėti visas pastangas, kad Seimo nario Simono Gentvilo inicijuotoje diskusijoje identifikuota problema neliktų nuošalyje ir būtų aktyviai sprendžiama. Asmeniškai sieksiu, kad prie bendro stalo susėdę skirtingų sričių ekspertai kartu su mumis šį klausimą išanalizuotų kiek įmanoma detaliau ir taip galėtume pateikti išdiskutuotus ir labai pamatuotus pasiūlymus šiai problemai spręsti”, – reziumuodamas tolimesnių veiksmų kontūrus brėžė A. Strazdas.