A. Persijanov. Tikroji valstiečių ideologija – grubus melas

Praėjo rinkimai, nurimo vėjas, liko tik „korona“ ir kiauras biudžetas. Bet nebeliko R. Karbauskio. Staigmena? Nemanau. Tiek pažadų išmėčius ir tiek primelavus, bei numetus tokį kreivą biudžeto projektą, net ir jam turėtų būti sudėtinga pažiūrėti žmonėms į akis. Ypač, girdint klausimus, kada bus vykdomi pažadai ir kodėl valstiečių paruoštame biudžete visiškai nenumatyta pinigų visiems pažadams. Nuo atlyginimų medikams iki pensijų ar vaiko pinigų. Niekam.

Kaip valstiečiai planavo gyventi po rinkimų?  Turiu dviejų scenarijų versiją.

Planas A. Sėkmės atveju iš kur reikės nuimti arba skolintis ir kaip išlaviruoti tarp visų pažadų. Kas nelipa pro langą – tam nedega, visai padėtų. Pamenate didžiausią praėjusios kadencijos krizę? Taip. Švietimo ministerijos „užėmimą“. O pamenate kuo baigėsi? Pažadu kelti algas pedagogams. Tačiau jas pakėlė ne kaip žadėjo nuo šių metų sausio, o tik nuo rugsėjo. „Ant rinkimų“, kaip sako žmonės. Puikus politinės ekvilibristikos pavyzdys, kai net po tokios krizės pažadai kelti algas nieko nereiškia ir gali toliau daryti ką nori ir kelti kada patogu (prieš rinkimus), juk antra kartą per langus mokytojai nelips. Net jeigu apgausi ir antrą kartą, prižadėjęs atostogoms duoti po 100 eurų. Dabar jau išeinanti Vyriausybė šio pažado kratosi.

Žinau, kad pedagogai šviesūs žmonės ir į 100 eurų daug vilčių nedėjo, bet neištesėtus pažadus tikrai pamena. Ir net jei manau, kad vienkartinės išmokos – netvarus sprendimas arba akivaizdus papirkinėjimas (ypatingai rinkimų laikotarpiu), esu už tai, kad pažadai būtų tęsiami ir politikai atsakytų už savo žodžius bei kelis kartus pagalvotų, ką kalbėti viešai. Kas nutiko čia? Manau, kad suvestos sąskaitos su mokytojais už tą krizę ir per mažą „meilę“ per rinkimus, tad 100 eurų nebus. Nebe valstiečių tai problema.

Planas B. Nesėkmės atvejis. Kaip padaryti taip, kad iš balos išliptų sausi, paliktų kuo sudėtingesnę situaciją naujai kadencijai ir tuo pačiu suvestų sąskaitas su dar viena nepasitenkinimą viešai demonstravusia grupe ir, sakyčiau, stipriai sujaukusia šaškes prieš rinkimus. Tam, kad ateityje žinotų su kuo draugauti. O čia jau į buvusios valdžios nemalonę pateko ne kas kiti, o medikai. Apie tai, ką jiems tenka išgyventi šiuo metu, baisu net pagalvoti.  Mažiausiai norėtųsi, kad jiems dar reikėtų sukti galvą, ar kovoti dėl žadėtų didesnių atlyginimų. Situacija medicinoje ir šiaip tragiška. TRAGIŠKA. Kai sutiksite medicinos studentą/ę, paklauskite, kur atliks savo praktiką ir kur planuoja dirbti – Vokietijoje ar Šveicarijoje? Dar galite pasidomėti kodėl ne Lietuvoje. Štai tokio dydžio nepasitikėjimą valdžia turime vienoje svarbiausių visuomenės grupių ir žinoma, neabejotinai, svarbiausioje šiuo kritiniu metu.

Ir jei mokytojai, medikai – ne riba, tai ant plauko kabo ir vaiko pinigai, pensijos, parama verslui nukentėjusiam nuo „koronos“. Atsiprašau, nuo valdžios neveiksnumo, kuri nieko neišmoko pavasarį iš pirmos bangos ir pasiruošimo laiką antrai bangai iššvaistė kvailoms pagyroms, kaip puikiai sekėsi kovoti su pirma banga.

Viskas TIK per aklą valdžios troškimą. Žanro klasika. O šiaip puikiai sužaista. Win win. Kas po 4 metų atsimins, kas dalino pažadus ir nesuprato, ką daro valdžioje? Politologai ir vienas kitas entuziastas. Bet visi puikiai atsimins naują valdžią, jei vieno ar kito pažado nepavyks įgyvendinti siekiant galutinai nepraskolinti šalies ir suvaldyti rizikas.

Trečia banga turbūt irgi ne iliuzija, jei pirmų dviejų neužteko. Biudžeto įstatymas tiesiog verkiant privalo būti svarstomas pavasarį, kad nebeliktų tokių manipuliacijų, o valdžia privalo atsižvelgti į valstybės kontrolės išvadas. Jau matau, bus ką veikti. Stiprybės, šalto proto, kritinio mąstymo ir susitelkimo.