Ketvirtadienio posėdyje parlamentas svarstė šiuo metu veikiančius bei įstatyme įtvirtintus smurto artimoje aplinkoje prevencijos mechanizmus ir priėmė įstatymo pakeitimus. Pakeitimais siekiama padindinti visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje pagerinant tiek nukentėjusiųjų kasdienybę, tiek bendrą kriminogeninę valstybės situaciją.
Prieš dešimtmetį Seimo Žmogaus teisių komitetui pirmininkavęs ir šį įstatymą inicijavęs bei kūręs Liberalų sąjūdžio narys Arminas Lydeka pastebi, jog šiuo klausimu Lietuvoje jaučiamas diskurso pokytis: „kuriant šio įstatymo pamatus prieš daugiau nei dešimt metų, pasipriešinimas buvo kur kas radikalesnis, todėl džiugu, jog tobulėjame kaip moderni, vakarietiška valstybė ir ne tik kalbame apie šią opią problemą, bet ir imamės konkrečių veiksmų.“
Deja, šiuo metu daugelis smurto artimoje aplinkoje atvejų vis dar išlieka šešėlyje, todėl sunku užfiksuoti tikslius duomenis. Visgi, Lietuvos statistikos departamento rodikliais, 2020 metais buvo užregistruota virš 7 tūkstančių tokio tipo nusikaltimų, iš kurių apie 80 procentų suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, dažniausiai 30-59 metų amžiaus. Nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje sudaro reikšmingą dalį visų šalyje užregistruotų nusikaltimų – 20 proc.
„Gaila, tačiau lietuviai vis dar turi pakankamai aukštą toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, apie 20 procentų respondentų apklausose vis dar pateisina įvairias smurto formas. Taigi, turime atkreipti dėmesį į šią problemą plačiuoju mastu, šviečiant: tiek visuomenę, tiek nukentėjusius, tiek pavojų keliančius asmenis“, – teigia liberalas A. Lydeka.
Parlamentaro teigimu, keičiant susidariusią situaciją, svarbiausia atkreipti dėmesį į smurtą artimoje aplinkoje patiriančius ar patyrusius žmones, kuriems šiais pakeitimais numatoma kokybiškesnė, specializuota kompleksinė pagalba bei suvienodinta paslaugų kokybė. Vienas svarbiausių šių įstatymo pakeitimo projekto aspektų taip pat yra švietimo prioretizavimas vaikams, paaugliams bei pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams ir kitų institucijų darbuotojams, kuriems mokymai apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, prevenciją bei pagalbą yra būtini.
Seimo narys A. Lydeka yra įsitikinęs, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui tobulinimai buvo reikalingi jau seniai. „Iki šiol veikę mechanizmai, siekiant apsaugoti smurtą artimoje aplinkoje patiriantį asmenį, nebuvo veiksmingi dėl teisėsauginių priežasčių. Pavyzdžiui, į įvykio vietą iškviestiems pareigūnams tenka ilgai aiškintis, ką nuo ko reikia apsaugoti. O smurtą patiriantiems asmenims suteikiama pagalba yra bendrinio pobūdžio, taigi, neorientuota į individualius atvejus bei poreikius“, – teigia parlamentaras.
Liberalų sąjūdis šio klausimo svarbą pabrėžė dar savo rinkiminėje programoje. Liberalų teigimu, smurtas artimoje aplinkoje negali būti toleruojamas ir privalo būti pašalintas užtikrinant kokybišką ir efektyvią specializuotų pagalbos ir krizių centrų veiklą taikant ugdomąsias priemones.
„Tik švietimas, turininga diskusija su visuomene ir specializuotų centrų tinklo plėtra leis užtikrinti ateitį be smurto. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus ne tik padidinsime smurto artimoje aplinkoje matomumą bei pagalbą jo aukoms, bet ir pagerinsime švietimo programų prieinamumą smurtaujantiems asmenims skatindami juos aktyviai dalyvauti programose keičiančiose jų elgesį“, – sako parlamentaras A. Lydeka.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę