A. Lydeka. Nacionalinis žmogaus teisių veiksmų planas – tai, ko negalima pamiršti

Liberalų sąjūdis šiemet pateikė pasiūlymą į Vyriausybės programos nuostatas įtraukti Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą. Žmogaus teisių srityje situacija nuolat keičiasi, o iki šiol vienintelis Nacionalinis žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planas buvo patvirtintas 2002 m. Tačiau šio plano veiksmų įgyvendinimo laikotarpis jau seniai pasibaigęs, o Lietuva susiduria su naujais iššūkiais žmogaus teisių srityje.

Liberalai žmogaus teisėms visada skiria išskirtinį dėmesį. Tad ir šįkart idėja inicijuoti naują Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą kilo Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių komitete, atsižvelgiant į šiandienos situaciją šalyje, kylančius naujus iššūkius žmogaus teisių srityje, siekiant identifikuoti silpnąsias vietas ir paskatinti įsisenėjusių problemų sprendimą.

Nacionalinius žmogaus teisių veiksmų planus dar 1993 m. visoms pasaulio valstybėms rekomendavo parengti Pasaulinė žmogaus teisių konferencija, šiuo klausimu žadėdama ir Jungtinių Tautų paramą. Iki šiol tokius planus yra parengusios 39 pasaulio valstybės, kai kurios – daugiau negu vieną kartą. Iš Europos Sąjungos šalių Nacionalinius žmogaus teisių planus parengė Suomija (2017–2019), Latvija (1995), Ispanija (2008) ir Švedija (2002–2004 ir 2006–2009). Tokius planus taip pat turi Norvegija (2000–2005) ir Škotija (2013–2017).

Lietuvoje Nacionalinis žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planas buvo patvirtintas Seimo 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu. Atsižvelgiant į tuometinės žmogaus teisių padėties analizę Lietuvoje ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus, plane buvo numatyti veiksmai konkrečiose žmogaus teisių įgyvendinimo srityse, tokiose kaip teisė į saugias darbo sąlygas, teisė į sveikatos apsaugą, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų teisės, vartotojų teisės, moterų teisės, lygios galimybės, moterų apsauga nuo smurto, vaiko teisės, seksualinių mažumų teisės ir daugelyje kitų. Taip pat nurodyti konkretiems veiksmams atlikti skirti terminai, už jų įgyvendinimą atsakingos institucijos ir reikalingas finansavimas.

Bėgant laikui, kilo svarstymų, gal Lietuvoje nebereikia naujo žmogaus teisių plano, nes šalis ir taip sprendžia su žmogaus teisėmis susijusias problemas, įgyvendina Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus šioje srityje. Tačiau žmogaus teisių srityje lyderiaujančios Skandinavijos valstybės tokius planus rengia ir atnaujina nuolat, taip nusimatydamos aiškius, konkrečius, esamą situaciją atitinkančius žingsnius, siekiant gerinti situaciją žmogaus teisių srityje.

Tad verta pagalvoti, gal ir mums, Lietuvai, dar susiduriančiai su daugybe problemų žmogaus teisių srityje, būtų prasminga parengti naują Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą, paremtą esamos situacijos analize. Juk nuo 2002 m. praėjo beveik du dešimtmečiai. Tokio plano parengimas 2022 arba 2023 metais leistų nepamiršti šiandien aktualių žmogaus teisių problemų, kurios iki to laiko nebus išspręstos Vyriausybėje ar Seime. Dalyvaujant nevyriausybinėms, žmogaus teises ginančioms organizacijoms, tokiu būdu būtų galima užfiksuoti dar neišspręstus žmogaus teisių iššūkius ir numatyti jų sprendimo perspektyvas.