A. Lydeka minint Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių 30-metį: demokratiška Rusija tuomet atrodė realu

Šiandien sukanka 30 metų nuo sutarties tarp Rusijos ir Lietuvos „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“ pasirašymo. Tuomet, 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos Prezidento Boriso Jelcino pasirašyta sutartimi Lietuva ir Rusija pripažintos nepriklausomomis suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą, įtvirtintą pamatiniuose aktuose ir nuspręsta kurti dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius, vadovaujantis draugystės, geros kaimynystės, lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Minint sutarties 30-metį, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka teigia, kad tai išlieka svarbiausias dokumentas dvišaliuose santykiuose.

„Prieš trisdešimt metų Lietuva ir Rusija pasirinko dialogo, konstruktyvaus bendradarbiavimo ir pagarbos laisvei bei demokratijai kelią, kuriuo vertėtų vadovautis. Tai buvo daug žadanti pradžia, jog Rusija taps demokratiška šalimi. Tuomet šis dokumentas Lietuvai buvo itin svarbus diplomatinis pasiekimas, o faktiškai reiškė galutinę Sovietų Sąjungos griūtį“, – sakė A. Lydeka.

Sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai tarpusavio santykiuose nenaudoti jėgos ir grasinimo jėga, nesikišti į viena kitos vidaus reikalus, gerbti suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamybę, yra neginčijamai patys svarbiausi tarpvalstybiniai įsipareigojimai abiem šalims plėtoti geranoriškumu grįstus dvišalius santykius.

Tuomet atkreiptas dėmesys į Sutartyje įtvirtiną istorinio teisingumo atkūrimo lūkestį, viliantis, kad Sovietų Sąjungai pašalinus Lietuvos suverenitetą pažeidžiančias 1940 metų aneksijos pasekmes, bus sudarytos papildomos susitariančiųjų šalių ir jų tautų tarpusavio pasitikėjimo sąlygos bei pabrėžta, kad minėtos principinės Sutarties nuostatos galioja neribotą laiką, t. y. net ir Sutartį denonsavus.

Nors per tą laiką buvo pasiekta daug – ilgas sąrašas tarpvalstybinių ir tarpvyriausybinių susitarimų leido Lietuvai ir Rusijai nuosekliai plėtoti bendradarbiavimą praktiškai visose srityse – nuo prekybinių ir ekonominių santykių iki turizmo ar laivybos Kuršių mariose, tačiau A. Lydeka teigia, kad šiandieninė situacija dvišaliuose santykiuose rodo priešingą kryptį.

„Tenka apgailestauti, kad dabartinė Rusijos Federacijos vadovybė savo mums nepriimtina užsienio politika kaimynų atžvilgiu, istorinio revizionizmo pastangomis ir mąstymu įtakos zonų kategorijomis tuos pasiekimus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo kelią apsunkina ir de facto nesilaiko sutarties. Mums tai reiškia papildomas įtampas, tačiau turime tikėti, kad Rusijos pilietinė visuomenė tvirtai gins žmogaus teises ir laisves bei atliks svarbų vaidmenį Rusijai grįžtant prie demokratinių vertybių“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis A. Lydeka.