fbpx

A. Lydeka. Atsipalaiduokite, partnerystė santuokų nepanaikins

Arminas Lydeka

Daugiau nei 100 tūkst. porų Lietuvoje šiandien gyvena nesusituokusios, o tuo pačiu – negalinčios naudotis bendram gyvenimui reikalingais teisinio reglamentavimo instrumentais. Ne santuokoje gimsta ir kas trečias vaikas Lietuvoje. Norime to ar ne, ši tendencija tik stiprėja – tai neigti reikštų užmerkti akis prieš šių dienų visuomenės realybę. Partnerystės įstatymas leistų tūkstančiams žmonių naudotis teisinėmis priemonėmis bendram gyvenimui tvarkyti, bet niekaip nepablogintų santuokoje esančių porų situacijos. Apmaudu, kad dalis visuomenės pasaulį vis dar tapo juodai-baltai.

Esame viena iš nedaugelio Europos valstybių, iki šiol neturinti partnerystės instituto, nors partnerystė, kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos, numatyta dar 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse. O 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos. Tačiau realiai šis teisinis institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narių dar 2017 m. parengtame įstatymo projekte buvo siekta, kad partnerystė būtų suprantama kaip dviejų asmenų (partnerių) bendras gyvenimas, kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras pareigas. Iš partnerystės kylančios teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei asmenys savo partnerystę savanoriškai pripažintų pateikdami bendrą pareiškimą dėl partnerystės notarui ir jį patvirtinus duomenys būtų užregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Įstatymo skeptikams verta priminti, kad partnerystės įstatymas nėra grėsmė santuokos institutui, o sprendžia šiandien kylančias nesusituokusių porų problemas – turtinius, paveldėjimo, vaikų, taip pat kai kuriuos sveikatos priežiūros klausimus. Kitaip tariant, užtikrina žmogaus teises ir visų lygybę prieš įstatymą. Esu įsitikinęs, kad šios kadencijos Seimui užteks politinės valios priimti partnerystės įstatymą ir jau du dešimtmečius akis badanti teisinė spraga pagaliau bus užpildyta. Optimizmo suteikia tai, jog šis žmogus teisių klausimas svarbus ne tik koalicijos partijoms.