A.Lydeka. Ar galėsime ramiai pažiūrėti į akis 100 tūkst. Lietuvos porų?

Seimo Žmogaus teisių komitetas vėl ėmėsi Liberalų Sąjūdžio atstovų Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Simono Gentvilo kartu su buvusia kolege Aušrine Armonaite partnerystės įstatymo projekto, kuris Seimui svarstyti teiktas dar 2017 m. Deja, tuometiniai valdantieji projektą atmetė, šiuo sprendimu daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos porų palikdami be teisinio reguliavimo.

Taip, būtent panašus skaičius porų Lietuvoje šiandien gyvena nesusituokusios. Ne santuokoje gimsta ir kas trečias vaikas Lietuvoje. Norime to ar ne, ši tendencija tik stiprėja – tai neigti reikštų užmerkti akis prieš šių dienų visuomenės realybę.

Esame viena iš nedaugelio Europos valstybių, iki šiol neturinti partnerystės instituto, nors partnerystė, kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos, numatyta dar 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse. O 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis teismas konstatavo, jog  pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos. Tačiau realiai šis teisinis institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Liberalų sąjūdžio parengtame įstatymo projekte siekiama, kad partnerystė būtų suprantama kaip dviejų asmenų (partnerių) bendras gyvenimas, kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras pareigas.

Siekiant aiškumo, projekte siūlyta, kad partneryste būtų laikoma ir iš partnerystės kylančios teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei asmenys savo partnerystę savanoriškai pripažintų pateikdami bendrą pareiškimą dėl partnerystės notarui ir jį patvirtinus duomenys būtų užregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Įstatymo skeptikams verta priminti, kad partnerystės įstatymas nėra grėsmė santuokos institutui, o sprendžia šiandien kylančias nesusituokusių porų problemas – turtinius, paveldėjimo, vaikų, taip pat kai kuriuos sveikatos priežiūros klausimus.

Kitaip tariant, užtikrina žmogaus teises ir visų lygybę prieš įstatymą. Reikia tikėtis, kad šios kadencijos Seimui užteks politinės valios priimti šį įstatymą ir jau du dešimtmečius žiojėjanti teisinė spraga pagaliau bus užpildyta.