fbpx

A. Bagdonas. Vietoje žadėto greitaeigio katerio į Kuršių Neriją – pramoginis laivas

  • Andrius Bagdonas
  • liepos 27, 2022
  • Nuomonė
Andrius Bagdonas

Unikalų Neringos kraštą atostogoms kasmet renkasi vis daugiau poilsiautojų. Visgi, nepaisant nuolat didinamų mokesčių už įvažiavimą ir kelionę keltu, dauguma turistų į Kuršių Neriją atvyksta automobiliais. Tai – aiškus signalas, jog norėdami išsaugoti išskirtinę Neringos gamtą, turime ieškoti alternatyvių susisiekimo priemonių, skirtų, pirmiausia, žmonėms ir dviratininkams, o ne Kuršių Neriją dusinantiems automobiliams.

Pirmumas – automobilių srautų mažinimui

Seimo Laikinoji Neringos bičiulių grupė ėmėsi iniciatyvos spręsti įsisenėjusias susisiekimo Kuršių Nerijoje problemas ir susitiko su bendrovės „Smiltynės perkėla“ atstovais. Nustebome sužinoję, jog vietoje ilgai žadėto reguliariai kursuojančio katamarano maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida projektuojamas 3 valandas nuo Klaipėdos iki Nidos plaukiantis elektra varomas keleivinis keltas. Tiesa, bendrovės atstovai ginasi, kad kelionė poilsiautojams neprailgtų: laive veiktų baras, galėtų būti montuojama scena, taip pat, keltas galėtų būti nuomojamas renginiams. Bendra šio projekto vertė siekia net 15 mln. eurų.

„Smiltynės perkėlos“ investicijos į modernią infrastruktūrą ir siekis plėtoti pramoginį susisiekimą – sveikintinas, tačiau pirminis bendrovės tikslas turėtų būti užtikrinti reguliarų ir aplinkai draugišką susisiekimą tarp Klaipėdos, Juodkrantės ir Nidos. Turime prioritetizuoti ne pramoginį susisiekimą, o į Kuršių Neriją atvykstančiųjų automobilių srautų mažinimą.

Vieši „Smiltynės perkėlos“ pažadai skaičiuoja penktus metus

Dar 2014-aisiais „Smiltynės perkėla“ ėmė plukdyti žmones greitaeigiu katamaranu, kuris per sezoną alternatyviu būdu perkeldavo apie 20 tūkst. keliautojų. 2018-aisiais, įmonei katamaraną pardavus dėl dažnų techninių problemų bei mažo pelningumo, girdėjome viešus pažadus įsigyti naują greitaeigį katerį, visgi, praėjo beveik penkeri metai – o naujojo katamarano vis nematyti.

Šiuo pramoginio laivo projektu „Smiltynės perkėla“ tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – tris vasaros sezono mėnesius laivas plukdytų į Kuršių Neriją turistus, o likusius devynis laivas kursuotų Klaipėdos uoste. Visgi, toks veikimo modelis galėtų būti palygintas su demisezoninėmis padangomis – jos iki galo netinka nei žiemai, nei vasarai. Abejonių taip pat kelia projektuojamo laivo greitis – anot bendrovės atstovų, 50 km kelionė Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Nidos truktų net 3 valandas, tuo tarpu, senasis greitaeigis katamaranas tą patį maršrutą įveikdavo per 2 valandas. Taigi, kruizinis maršrutas – puiki pramoga, tačiau prasta alternatyva praktiniam susisiekimui.

Žaliasis kursas diktuoja naujus prioritetus

Suprantu, kad perkeldama vis daugiau automobilių bendrovė siekia užsitikrinti didesnį pelną, tačiau žaliasis kursas diktuoja naujus prioritetus, todėl Kuršių Nerijos svečiams turime užtikrinti aplinkai draugiškas ir patogias susisiekimo priemones. Viliuosi, jog Smiltynės perkėlos atstovai nepamirš viešai Lietuvos žmonėms duotų pažadų ir, planuodami investicijas, į prioritetines sritis įtrauks ir seniai žadėtą greitaeigį laivą vykdantį reguliarius reisus maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida.