A. Bagdonas. Valstybės biudžetas 2021: kuo mažiau trinkelių

Andrius-Bagdonas

Vienas pirmųjų esminių naujojo Seimo darbų – sutarti dėl 2021-ųjų valstybės biudžeto. Valstiečių Vyriausybė paliko mums atsisveikinimo dovaną – nerealistišką, išpūstą ir per daug optimistinį biudžeto projektą. Nors korekcijoms turime nedaug laiko, privalome patvirtinti tokį biudžetą, kuris būtų orientuotas ne tik į pagalbą nukentėjusiems nuo COVID-19 padarinių, bet ir į valstybės ateitį.

Jau šiandien valstybės finansuose matome neigiamas tendencijas.  Pasak Finansų ministerijos, į valstybės biudžetą gauta 6,985 mlrd. eurų pajamų – 2,9 proc. (210,8 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais, bei 11,6 proc. (912,9 mln. eurų) mažiau, nei planuota apskritai. Aiškiai matome, jog biudžeto deficitas bus didesnis nei prognozavo valstiečiai. Tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė konstatuoja, jog deficitas viršys 5 proc. Svarbu užtikrinti, jog pajamos bei išlaidos būtų planuojamos realistiškai.

Kitas dalykas – biudžete pandemija neatsispindėjo, lyg jos nebūtų. Pirminis biudžeto projektas buvo itin optimistinis, jame net nebuvo numatyta pakankamai lėšų pagalbos verslui priemonėms. Jau dabar akivaizdu, kad 2021-aisiais verslas toliau kovos su COVID-19 padariniais, todėl neturime prabangos vėluoti su paramos mechanizmais.  Antraip prasidės domino efektas: išaugęs nedarbo lygis-pašalpos-socialinės problemos ir t.t.

Subsidijoms kompensuoti numatyta 150 mln. eurų, kuomet verslas išreiškė 205 mln. eurų poreikį. Suma, numatyta paskoloms siekia 30 mln. eurų, nors realus poreikis siekia 100 mln. eurų. Taip pat pamirštama, jog gali kisti ir valstybės pajamos – verslai, tikėtina, pasinaudos galimybe pratęsti terminus dėl pandemijos atidėtų mokesčių grąžinimui. Galiausiai, biudžete nebuvo numatyta išlaidų vakcinai nuo COVID-19. Lietuvai veržiantis į pasaulinius sergamumo „lyderius“ atrodo tikrai keistai.

Nors Lietuva iš Atsigavimo fondo gaus netgi 6,3 mlrd. eurų, nebuvo išdėstyta, kokią dalį investicijų pavyks finansuoti ES pinigais. Šios investicijos skirtos specifiniams projektams, orientuotiems į skaitmenizaciją, klimato kaitą, tad neatitikus kriterijų, suplanuotus projektus gali tekti finansuoti Lietuvos žmonėms.

Valstiečių neišgąsdino neapibrėžtos pajamos bei augantis deficitas. Gindami savo biudžetą, jie akcentavo, jog nereikia bijoti augančios valstybės skolos, nes skolintis šiuo metu galima labai pigiai. Požiūris į valstybės skolą turėtų būti labiau toliaregiškas. Šiais metais gal ir galime džiaugtis lengvatinėmis sąlygomis, tačiau išaugęs biudžeto deficitas jau kitąmet gali kilstelti skolinimosi kainą. Yra nemaža tikimybė, jog pretenduosime į  didžiausias skolas turinčių valstybių sąrašą ES. Tai atneš naujų problemų – neformuos patikimo skolininko įvaizdžio, o tai mažins investicinį patrauklumą.

Skambusis laikinosios Vyriausybės pristatytas „Ateities ekonomikos DNR plano“ pavadinimas signalizuoja, jog šis projektas turėtų fokusuotis į mokslą, inovacijas bei ekonomikos skaitmenizaciją. Realybė vėl rodo ką kitą. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) išreiškė susirūpinimą, jog laikinoji Vyriausybė žadėjo įsiklausyti į verslo poreikius, tačiau rezultate bendruomenė buvo „užversta“ administraciniais dokumentais bei nustumta į antrą planą. LVK pabrėžia, jog toks planas, koks yra pristatytas, nepadės pasiekti esminio efekto Lietuvos BVP augimui – daug lėšų planuojama skirti infrastruktūriniams projektams, dauguma valstybės investicijų iš esmės orientuotos daugiausiai į viešąjį sektorių. Tikiuosi, jog nauja Vyriausybė taisydama biudžeto projektą atsižvelgs į verslo bendruomenės lūkesčius.

Lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis, Lietuvos ekonomika koronaviruso krizėje stipriai nenukentėjo, tad gautus pinigus galime investuoti ne į ekonomikos gaivinimą, o transformavimą – savo mokslininkų žinias paversti patraukliais produktais. Lyg ir turime unikalią galimybę įgyvendinti realius pokyčius, bet vėl stoviniuojame vietoje.

Balsavimas dėl valstybės biudžeto bus sunkus. Opozicija jau parodė, jog yra aktyviai nusiteikusi priešintis kone visiems naujųjų valdančiųjų siūlymams. Bet juk svarstome biudžetą, kuris lems toli gražu ne vienerių metų Lietuvos ekonominę raidą. Labai norėčiau, kad kolegos Seime sugebėtų įžvelgti toliau savo vienmandačių apygardų ribų ir kartu sutartume dėl tokio biudžeto, kuris realiai padės Lietuvos žmonėms kovoti su koronaviruso padariniais bei pasuks Lietuvos ekonomiką ateities keliu, o ne trinkelių takeliais.