A. Bagdonas. Sėkmingo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo receptas: internetinis balsavimas

2019 m. vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvos žmonių valia buvo aiški – daugiau nei 70 proc. referendume dalyvavusių piliečių pasisakė už Konstitucijos keitimą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Nors tąkart nepavyko pasiekti ypač svarbaus rezultato viso pasaulio lietuviams, balsavimo tendencijos leidžia teigti, kad tinkamai pasirengus referendumui ir išnaudojus visas skatinimo priemones, šįkart mums gali pavykti įteisinti daugybinę pilietybę. Priešingu atveju, prieš trejus metus už pilietybės išsaugojimą balsavę žmonės, matydami didesnį nei 70 proc. idėjos palaikymą, nesupras dar vieno nesėkmingo referendumo.

Problema – itin aukšta referendumo kartelė

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 2019-aisiais vykusiame referendume iš viso balsavo 1 322 135 (53,16 proc.) rinkėjų. Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 956 564 rinkėjų (73,92 proc. balsavusių).

Lietuvos žmonių pozicija pilietybės išsaugojimo klausimu – akivaizdi. Tikroji problema – itin aukšta referendumo kartelė.

LR įstatymuose nurodyta, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valstybės piliečių, turinčių rinkimų teisę. Kai siekiama keisti Konstitucijos I skirsnio nuostatas, referendumas laikomas pavykusiu, jei tam pritaria daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę. Kalbant konkrečiai, referendume ne tik dalyvauti, bet ir balsuoti “Už” turi maždaug 1 mln. 300 tūkst. Lietuvos piliečių. Sudėtinga? Tikrai taip. Tačiau įmanoma, pasitelkus drąsius ir inovatyvius metodus.

Referendumo tikslas – ne dviguba pilietybė, o Lietuvos pilietybės išsaugojimas

Seime veiklą pradėjusi referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti darbo grupė deda visas pastangas, kad 2024 m. kartu su LR Prezidento bei Europos Parlamento rinkimais vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo ne tik įvyktų, bet ir pavyktų.

Pirmoji šios darbo grupės užduotis – sukurti tikslią ir nedviprasmišką referendumo formuluotę. Dėl itin klampaus teiginio, 2019 m. dalis žmonių iki galo nesuprato, kaip balsuoti referendume. Todėl būtina aiškiai iškomunikuoti, kad referendumo tikslas – ne dviguba pilietybė, o siekis, kad Lietuvos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, turėtų galimybę išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, įgijus kitą.

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė akcentuoja, kad 2019 m. turėjome labai stiprias informacines kampanijas, orientuotas į užsienyje gyvenančius lietuvius. Tačiau rinkėjams Lietuvoje referendumo formuluotė, deja, nebuvo aiškiai iškomunikuota. O juk būtent Lietuvoje gyvenantys mūsų piliečiai galėjo tapti ta jėga, užtikrinusia sėkmingą referendumo baigtį.

Balsavimas internetu – realus šansas perkopti aukštą referendumo kartelę

Tačiau siekiant efektyviausių balsavimo referendume rezultatų, ko gero, neužteks tik geros informacinės kampanijos ir aiškiai suformuluotų žinučių rinkėjams Lietuvoje.

Jei iš tiesų norime neapvilti lietuvių visame pasaulyje, turime įteisinti galimybę referendume balsuoti internetu. Mano nuomone, tai – vienintelis realus šansas įveikti itin aukštą referendumo kartelę. Turime išmokti praėjusio referendumo pamokas – jei naudosime tas pačias priemones, ne tik kad nepasieksime geresnių rezultatų, bet, tikėtina, jie bus tik dar blogesni.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai, kalbėdami apie 2019 m. vykusio referendumo eigą, džiaugėsi, jog didesnė dalis pasaulio lietuvių balsuoti rinkosi paštu, kadangi diplomatinės atstovybės paprasčiausiai nebūtų pajėgios priimti didelius gyvai balsuojančių asmenų kiekius. Tačiau balsavimas paštu pateisina toli gražu ne visų išeivijos lietuvių lūkesčius.

Dalyje Azijos ar Pietų Amerikos valstybių, Lietuvos ambasados ar konsulatai yra itin nutolę, todėl kol iš diplomatinių atstovybių yra išsiunčiami ir atgal parsiunčiami vokai su biuleteniais, rinkimai jau būna ir pasibaigę.

Internetinis balsavimas ne tik užtikrintų, kad tolimuose kraštuose gyvenančių lietuvių balsai ateitų laiku, bet ir paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą čia, Lietuvoje.

Lietuviai jau seniai nori balsuoti internetu

Įvairios sociologinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų remia balsavimo internetu idėją. 2024 m. vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – reali galimybė pirmąkart išbandyti internetinį balsavimą visiems Lietuvos žmonėms. Tiek gyvenantiems čia, Lietuvoje, tiek ir pasklidusiems po pasaulį.

Neabejoju, kad pasitelkus geriausius informacinių technologijų bei kibernetinio saugumo ekspertus, esame pajėgūs užtikrinti sklandžią ir saugią internetinio balsavimo sistemą. Apie tokį poreikį diskutuojame jau eilę metų – tikiu, kad būtent referendumas dėl pilietybės išsaugojimo gali tapti akstinu, paskatinančiu pagaliau įgyvendinti šią Lietuvos žmonėms svarbią iniciatyvą.