A. Bagdonas. Pandemija – proga sublizgėti vietiniam turizmui

Pandemija ypač stipriai sukrėtė turizmo sektorių – keičiasi keliavimo taisyklės, tenka prisitaikyti prie naujų saugumo reikalavimų. Bet žmonių poreikis atostogauti niekur nedingo. Ateinanti vasara bus puiki proga vietiniam turizmui įrodyti, jog alternatyva poilsiauti savo šalyje yra ne ką prastesnė nei užsienyje. Pekine ar Dubajuje jau tampa populiaru atostogauti tiesiog savo mieste, ar negalėtume ir Lietuvoje skatinti tokią tendenciją?

Daugėja prognozių, jog antrąją metų pusę karantino ribojimai švelnės, tačiau natūralu, kad vedami atsargumo, dalis žmonių dar susilaikys nuo kelionių į šiltuosius kraštus. Tai reiškia dar vieną didelę turistų bangą Lietuvos kurortuose, ypač – pajūryje.

Vietinio turizmo tendencijos panašios visoje ES. „Eurostat“ duomenimis, nors 2020-ųjų balandį, per patį pirmosios pandemijos bangos įkarštį, vietinis turizmas buvo kritęs net 90%, jau liepą rodikliai sugrįžo į tą patį lygį, kaip ir 2019-aisiais. Prognozės geros, tad tereikia tinkamai atlikti namų darbus.

Remiantis 2020-ųjų birželį vykdytu „Keliauk Lietuvoje“ tyrimu, paklausa vietiniam turizmui išlieka aukšta. Net 67% apklaustųjų atsakė, jog per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą keliavo po Lietuvą su nakvyne. Renkantis maršrutą, keliautojai labiausiai atsižvelgia į tokius aspektus, kaip apgyvendinimo vietų kokybės ir kainos santykis, bendra infrastruktūra ir lankytinų objektų pasiūla. Lietuvos kurortai pasižymi stulbinančia gamta, todėl norėdami pasiekti dar geresnius vietinio turizmo rodiklius, turime užtikrinti modernią infrastruktūrą, pirmiausia – išspręsti logistikos klausimus.

Viena populiariausių priemonių kelionėms po Lietuvą išlieka nuosavas automobilis. Vietinis turizmas turi stengtis į paslaugas įtraukti tą grupę turistų, kurie neturi automobilio, nevairuoja ar vairavimas jiems tiesiog nedera su poilsiu. Esu įsitikinęs, kad tai didelis klientų srautas. Taip pat turime skatinti ir labiau ekologiškas susisiekimo priemones. Štai į vieną unikaliausių Lietuvos kurortų – Kuršių Neriją, kol kas daugiausiai keliaujama senomis, gamtai nedraugiškomis transporto priemonėmis. Į šį kraštą galėtų plukdyti modernūs, elektra varomi, greitaeigiai laivai.

Turėtume didinti ir elektra varomo viešojo transporto alternatyvas, kad iš didžiųjų miestų į pajūrį viešuoju transportu vyktume ne tik patogiai, bet ir ekonomiškai. Mūsų kurortai taip pat turėtų būti labiau pritaikyti dviratininkams bei pėstiesiems. Šiuo metu nėra integruotos transporto sistemos, todėl keliautojams atostogų metu sunku keisti ar derinti skirtingas transporto rūšis.

Bendrai turizmo sektoriaus veikla sudaro net 5% Lietuvos BVP, tačiau tai – ne tik skaičiai valstybės biudžete, bet ir žmonės. Šioje srityje iš viso skaičiuojame apie 55 tūkst. darbuotojų. Per 2020-uosius nemažai dalis jų prarado darbo vietas, atsidūrė prastovose ar dirbo už mažesnį užmokestį. Tai ne tik kelionių agentūrų darbuotojai, bet ir apgyvendinimo, maitinimo įstaigų personalas.

Turizmas kuria ilgą ekonominę grandinę, kurios sukurtomis paslaugomis gali naudotis ir vietiniai gyventojai. Manau, kad lokalaus turizmo skatinimas gali prisidėti ne tik prie didžiųjų kurortų, bet ir prie regionų gyvybingumo.

Turime išgirsti turizmo veikla užsiimančius žmones, jie geriausiai žino situaciją. Laikas suprasti, kad „lietuviškas turizmas“ nėra tik šašlykai prie ežero ar kaimo turizmo sodybos. Išvažiuojamieji ofisai, vandenlenčių ar vėjalenčių parkai, konferencijų salės senuose dvaruose ar kukurūzų labirintai… Iniciatyvų daug, bet pirmiausia reikia žiūrėti sistemiškai, numatyti optimaliausias priemones, kurios skatintų vietinio turizmo plėtrą.

Valstybės pagalbos resursai riboti, tad negalime tiesiog parašyti „viskas įskaičiuota“. Tam Seimo Ekonomikos komitete pristačiau vietinio turizmo skatinimo strategijos iniciatyvą, kurią tikiuosi pavyks išdiskutuoti ir patvirtinti jau pavasario sesijoje. Pandemija suteikė progą vietiniam turizmui atsinaujinti ir tapti svarbiu žaidėju šalies ekonomikoje, būtų apmaudu ją nepasinaudoti.