A. Bagdonas. Ne fasadinė renovacijos nauda

Labai tikiuosi, jog šalčiausias žiemos dienos leidžiate jaukiuose ir šiltuose namuose. Vis gi, statistika rodo, kad dar daug namų galėtų būti kur kas šiltesni: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose, kurių didžioji dalis buvo pastatyti prieš kelis dešimtmečius ir turėtų būti nedelsiant renovuojami. Tačiau renovacija tėra tik priemonė, todėl daugiabučių atnaujinimo pirmiausia turime siekti dėl ekologiškų tikslų: kelti energetinio naudingumo standartus bei prisidėti prie Europos Žaliojo kurso politikos įgyvendinimo, pasinaudojant tam skirtomis lėšomis. Renovacija gali padėti sutaupyti ne tik žmonių pinigus, bet ir gamtos resursus, kurti švaresnę aplinką mums visiems. Laimėtojų tikrai daug.

Iki šiol apie renovaciją daugiausia kalbėta iš individualios nekilnojamojo turto savininko perspektyvos: sumažėja sąskaitos už komunalinius mokesčius, pagerėja estetinis vaizdas, padidėja turto vertė, dėl vandens ir oro sistemų atnaujinimo būstas tampa sveikesnis gyventi. Žvelgiant į platesnį paveikslą – naudų yra kur kas daugiau: renovuotas namas sunaudoja mažiau energijos, reikia mažiau resursų energijai gaminti. Mažiau naftos ir rusiškų dujų. Buitiškai tariant – nešildome oro, o sutaupytus pinigus galime kreipti tvarių investicijų kryptimi – į atsinaujinančius išteklius, šiuolaikišką elektros energetiką, prisidedant prie bendro klimato kaitos suvaldymo.

Pastato renovacija kam nors gali asocijuotis vien su perdažytais fasadais, tačiau tai trumparegiškas požiūris. Dažnai būtina atnaujinti ir ventiliacijos, santechnikos sistemas, atlikti stogo šiltinimą, įvertinti konstrukcinius defektus, sutvarkyti liftus, pasenusius balkonus ir t.t. Joks pastatas nėra amžinas, tad jo atnaujinimas yra natūralus dalykas. Juk neperkame naujo automobilio, jei reikia pakeisti tik padangas. Kai kone trečdalį išlaidų kompensuoja valstybė, tą daryti tampa labai racionalu. Nemaža dalis gyventojų šią naudą suprato seniai ir jau yra pasinaudoję būsto renovacijos programa. Tačiau, kur kas didesnė paskata tai daryti tampa pasikeitęs požiūris į mus supančią aplinką.

„Ne pirmos“ jaunystės nekilnojamojo turto situacija yra panaši situacija visoje Europos Sąjungoje: daugiau nei 220 milijonų pastatų Europoje pastatyti iki 2001 metų ir energija juose vartojama neefektyviai. ES pradėjus įgyvendinti „Žaliojo kurso“ politiką, šių pastatų renovacija tampa viena iš priemonių pasiekti užsibrėžtų tikslų. Komisija siūlo iki 2030 metų 55% sumažinti išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginus su 1990-aisiais, o tam per metus reikia papildomai investuoti apie 275 mlrd. eurų.

Apskaičiuota suma klimato tikslui pasiekti atrodo astronominė, tačiau šias lėšas reiktų vadinti ne išlaidomis, o investicija. Atitinkama jų dalis yra nukreipta būsto renovacijos programai, o tai pagal Europos Komisijos skaičiavimus, iki 2030 metų ES statybos sektoriuje galėtų sukurti apie 160 000 papildomų žaliųjų darbo vietų. Ekonominę ir socialinę naudą čia sieja produktyvus ryšys. Turime suprasti, jog daugiabučių renovacija yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos projektas, naudingas ekonomikai, aplinkai bei, visų svarbiausia – tuose namuose gyvenantiems.