fbpx

A. Bagdonas. Lietuva galėtų pasiekti proveržį biotechnologijų sektoriuje

Andrius Bagdonas

Lietuvos ekonomika vis dar orientuota į žemos pridėtinės vertės pramonės sektorius.  Neturėdami gamtinių išteklių, turime ne tik suprasti, bet ir veiksmais patvirtinti, jog didžiausias mūsų ekonominis potencialas – darbštūs ir kūrybingi žmonės.

Viena didžiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai – vidutinių pajamų spąstai. Taip ekonomistai apibūdina reiškinį, kai dėl augančių darbo jėgos kaštų valstybė praranda konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Darbo jėga Lietuvoje jau nebėra pigi, tą supranta ir Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo verslai, vienas pirmųjų apmaudžių pavyzdžių – 2018 metų pabaigoje Lietuvą palikęs Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ Panašiu keliu gali pasukti ir kitos paslaugų įmonės, kurioms pasitraukimas iš Lietuvos – bene pigiausias.

Galime rinktis iš dviejų variantų – prasmegti vidutinių pajamų spąstuose arba investuoti į aukštos pridėtinės vertės ūkio sektorius. Kol kas, deja, linkstama prie pirmojo, kadangi neturime nei aiškios ekonominės krypties, nei prioritetų, nei valstybės investicijų.

Turime istorinę galimybę –  COVID-19 bei ES žaliasis kursas gali padėti mums transformuoti valstybės ekonomiką ir paruošti ją kokybiškai naujam etapui: kai mažės ES investicijos ir turėsime patys kurti pridėtinę vertę, o galbūt ir patys remti besivystančias valstybes.

Proveržio lengviausia ir geriausia siekti ne visiškai naujose ūkio srityse, o ten, kur jau turime įdirbį. Biotechnologijos – senas tradicijas Lietuvoje turintis aukštos pridėtinės vertės sektorius, todėl net ir nedidelės investicijos galėtų padėti Lietuvą paversti vienu sektoriaus centrų Europoje ir pasaulyje. Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, dar 2016-aisiais biotechnologijų įmonės Lietuvoje sukūrė 104 mln. EUR pridėtinės vertės ir sudarė 0,6 proc. Lietuvos verslo ekonomikos. Kasmet sektoriaus įmonių pajamos stabiliai auga.

Todėl turime užtikrinti, kad investicijos augtų kartu. Šiuo metu valstybė finansuoja tik dalį inovacijų proceso, padeda įmonėms sukurti produktus, tačiau sėkmingas jų paleidimas į rinką dažnai lieka nuošalyje. Kasmet į sektorių ateina vis daugiau startuolių, tačiau nepaisant jų mokslinio potencialo, dauguma nėra pajėgūs komercializuoti savo produktus. Todėl naujoms įmonėms būtina akceleracijos programa, užtikrinanti startuoliams reikalingas komercines žinias bei tinkamą įrangą.

Šiuo metu Vilniuje jau veikia biotechnologijų verslo inkubatorius smulkioms ir vidutinėms įmonėms – turime jį plėsti. Kita neišnaudota galimybė – Kauno laisvoji ekonominė zona, kurios pagrindiniai investuotojai – tradicinės gamybos bei logistikos įmonės. Ženkime žingsnį į priekį ir įkurkime čia biotechnologijų slėnį ir pasiūlykime pačias geriausias sąlygas sektoriaus įmonėms visoje Europoje.

Puikiu pavyzdžiu mums galėtų tapti San Diegas – vienas didžiausių Kalifornijos miestų, garsėjantis kaip svarbiausias biotechnologijų centras JAV. San Diego biotechnologijų klasteryje kasmet sukuriama beveik 6 mlrd. dolerių pajamų, sektoriuje yra daugiau nei 55 tūkst. darbo vietų. Klasterio veikla iš viso sudaro net 5,3% San Diego ekonomikos. Visa tai dėl gebėjimo sutelkti reikalingą infrastruktūrą, investicijas, mokslinį potencialą bei darbo jėgą į vieną vietą.

Mes jau turime gerą investicinį klimatą, daug išsilavinusių specialistų, belieka veikti ir užsienio investuotojai patys atras kelią į Lietuvą. O tai – ne tik didelės pridėtinės vertės projektai, bet ir gerai apmokamos darbo vietos mūsų žmonėms. Todėl viešai kviečiu Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę parengti bei vykdyti biotechnologijų sektoriaus plėtros strategiją ir užtikrinti nuoseklų jos įgyvendinimą.

Sėkmingai Lietuvos ekonomikos raidai ir visuomenės klestėjimui svarbu analogišku principu pažiūrėti ir į kitus sektorius šalyje bei prisidėti prie jų plėtojimo.

Neabejoju, jog suvienijus mokslo, verslo ir politikos atstovus galime pasiekti Lietuvai taip reikalingą proveržį.