A. Bagdonas. Kodėl nepasitikime žiniasklaida?

Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvos žiniasklaidai jau daugiau nei mėnesį neleidžiama dirbti Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Nors ministerijos atstovai argumentuoja, kad toks draudimas priimtas dėl nacionalinio saugumo sumetimų, esu įsitikinęs, kad galime rasti sprendimą – tereikia pasitikėti mūsų žiniasklaida.

Pagrindiniai šalies žiniasklaidos portalai išplatino kreipimąsi,  kuriame teigia, jog šis draudimas šiurkščiai apriboja žiniasklaidos laisvę. Manau, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog tokie ministerijos veiksmai suvaržo visuomenės teisę žinoti, kokia yra reali situacija Baltarusijos pasienyje bei migrantų stovyklose.

Vidaus reikalų ministerija tokį sprendimą motyvuoja tuo, jog leidus dirbti, nebūtų užtikrintas žurnalistų saugumas, o taip siekiama išvengti Rusijos ar Baltarusijos provokacijų, pasienyje pastebėjus kariškių. Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, jog žurnalistai gali blaškyti pasieniečius, o bet kokie trukdžiai šiuo metu negalimi, siekiant užtikrinti sklandų pareigūnų darbą. Tačiau ar tikrai mūsų žiniasklaida nėra pasirengusi darbui pasienyje, negebėtų atremti provokacijų ir trukdytų pasieniečių darbą? Esu įsitikinęs, kad ne.

Lietuvoje yra ne vienas patyręs karo žurnalistas, gebantis dirbti ekstremaliomis sąlygomis – tai įrodo jų rengti reportažai iš karo zonų visame pasaulyje. Mūsų žurnalistai dirbo Kalnų Karabacho konflikto metu, fronto linijoje Rytų Ukrainoje, Gruzijoje. Šie profesionalai labai gerai išmano darbo ekstremaliomis sąlygomis protokolą ir puikiai supranta, jog nesilaikant saugumo taisyklių, rizikuoja kur kas daugiau, nei vien tik žurnalisto akreditacija.

Tad kaip paaiškinti, kad profesionalūs karo žurnalistai ir fotografai, dirbę įvairių užsienio valstybių konfliktų metu, negali dirbti savo valstybėje?

Vyriausybė, užkirsdama kelią žiniasklaidai dirbti pasienio zonoje, net ir vedama gerų tikslų, daro sau meškos paslaugą. Kol viešojoje erdvėje nebus aiškios informacijos apie tai, kas vyksta Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, gali atsirasti terpė manipuliacijoms ir netgi dezinformacijai.

Be to, žiniasklaidos darbas jau dabar tapo didele atrama sprendžiant nelegalių migrantų krizę. Naujienų portalams nušvietus situaciją apie padėtį migrantų stovyklose, visuomenė susitelkė ir aukojo šiltus drabužius, higienos reikmenis.

Žiniasklaidos laisvė – pamatinė kiekvienos demokratinės visuomenės sąlyga. Todėl skatinu Vidaus reikalų ministerijos vadovybę pasitikėti mūsų žiniasklaida taip pat, kaip pasitikime pareigūnais, dirbančiais pasienyje. Jų darbas demokratijai svarbus lygiai taip pat. Kviečiu įsiklausyti į pagrindinių žiniasklaidos priemonių kreipimąsi ir imtis veiksmų, kad žurnalistai kuo greičiau galėtų atlikti savo darbą ir informuoti Lietuvos visuomenę apie įvykius pasienyje.