Ir labai ačiū valdančiųjų dešiniajai Vyriausybei, kuri, įsiklausiusi į raginimus ir skubinimus, vis dėlto aklai jų nepaklaususi, ištraukė iš po minėtojo „kilimo“ solidų, su ryškiu strateginio mąstymo akcentu sukomponuotą 2023 m. valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybė supažindino Seimą ir visuomenę su biudžetu anksčiau, negu reikalauja Konstitucija, tačiau nepaskubėjusi, išlaikydama teisėkūros kokybę. Matyt, tiek opozicijos raginimai, tiek pačios Vyriausybės susitelkimas sudarė sąlygas parengti vieną solidžiausių projektų per nepriklausomos šalies istoriją.

Neretai valstybės biudžeto projektuose ryškiausi du matmenys: daugiau mokesčių ir daugiau išlaidų! Šį kartą į akis nekrenta nei aukštai keliami mokesčiai, nei beatodairiškos išlaidos.
Į akis krinta ypatybės, kurių neretai trūkdavo ankstesniuose biudžetuose – tai ryškus atlyginimų kėlimas ir orientacija į ateitį, numatant dideles investicijas į žaliąją energiją ir technologijas.

Net ir tokiu įtemptu valstybei periodu toliau didinsime žmonių pajamas – atlyginimai augs mokytojams, medikams, kultūrininkams ir kitų sektorių darbuotojams. Mokytojų atlyginimai augs 87–129 eurais, medikų – 160–180 eurais, kultūrininkų – 124 eurais. Kils ir senatvės pensijos – vidutiniškai 60 eurų. Ankstesnė Vyriausybė savo sprendimais provokavo žmones protestuoti, mokytojus net privertė užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Dabar valdžia girdi biudžetinio sektoriaus darbuotojus ne per protestą, o per projektą.

Tiesa, šiek tiek nerimo kelia tendencija vis plėsti išmokų gavėjų ratą. Suprantu, kad per sunkmetį daugiau gyventojų patiria finansinių išbandymų, vis dėlto didėjančios valstybės socialinės kompensacijos dalį visuomenės gali pripratinti prie išlaikytinio vaidmens. Valstybei reikėtų kuo įmanoma daugiau investuoti į dirbantį ir kuriantį žmogų. Neretai naujos socialinės kompensacijos – tai prarastos potencialios galimybės.

Kita vertus, ypač sveikintinas Vyriausybės nuoseklus sprendimas ir toliau, trečią kartą šią kadenciją, siūlyti parlamentui didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šis rodiklis 2023 m. sieks 625 eurus. Tiesa, idėja pakelti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 730 eurų iki 840 eurų susižavėjimo nekelia.

Nuo kitų metų dalis mažiausiai uždirbančių žmonių nebūtinai uždirbs daugiau – dalis mažiausiai uždirbančių žmonių išvis gali netekti darbo, vadinasi, ir pajamų šaltinio, nes kai kuriems verslams, jau dabar nepakeliantiems energijos sąnaudų, 110 eurų augančios darbo užmokesčio sąnaudos už vieną darbuotoją per mėnesį gali tapti bankroto garantu. Valstybei reikėtų ypač atsargiai didinti darbo užmokesčio sąnaudas privačiame sektoriuje, ypač dabar, ypač per sunkmetį.

Vis dėlto valstybės biudžeto projekto autoriai tikrai nepaliko verslo nuošalyje. Vyriausybė išgirdo nuostolius skaičiuojančio verslo lūkesčius – siūlys Seimui pritarti, jog įmonėms būtų kompensuojama dalis elektros kainos. Šis kompensavimo modelis – tai ne pusvelčiui dalinamos išmokos, ne pravalgymo sąnaudos, o investicijos į kuriančius ir veikiančius mūsų verslus, kuriuos neeilinis sunkmetis tik pristabdė.

Kartu valstybė neterminuotai pratęs mažesnį PVM tarifas viešbučiams. Restoranams taip pat siūloma taikyti mažesnį tarifą – tačiau tik pusmetį, nebent Seime nuspręsime kitaip, kaip parodė pirmasis balsavimas dėl mažesnio PVM tarifo. Turiu abejonių, ar per pusę metų maitinimo įstaigų padėtis iš esmės pagerės, todėl palaikau iniciatyvą išplėsti tokios priemonės taikymą iki metų.

Tiesa, kai mokytojams, medikams, kultūrininkams augs algos, kai senjorams didės pensijos, o verslai, sąžiningai mokėję mokesčius, sulauks pagalbos priemonių, viena verslo dalis šiame biudžete lieka tarsi pamiršta. Tai verslo sritis, kuri rūpinasi ne tik Lietuvos žmonėmis, o bet ir atvykusiais į mūsų šalį – kalbu apie turizmą. Žinoma, užsienio turistai nepasiskųs, kad jie dėl mažo valstybės dėmesio nesugalvojo atvykti į Lietuvą ir čia išleisti savo pinigų. Pinigų, kuriuos dalijasi ne tik viešbučiai ir restoranai, muziejai ir pavežėjai, bet dar daugybė su sektoriumi susijusių naudos gavėjų.

2019 m. Lietuvoje turistai išleido beveik vieną milijardą eurų, kai pernai – jau tik 370 mln. eurų. Vis dėlto per pandemiją nukentėjusio sektoriaus, kurio apyvarta per metus gali sudaryti visą milijardą, rinkodarai kitais metais valstybė iš biudžeto skirs vos 1,8 mln. eurų (dar 0,6 mln. eurų ateis iš ES fondų). Manau, viešosios investicijos į atvykstamojo turizmo skatinimą ir rinkodarą turėtų būti bent penkis kartu didesnės. Kiekvienas investuotas euras į turizmą sugrįš ne procentais, o kartais.
Kai svarstysime biudžeto projektą Seime, būtinai apie tai pasikalbėsime.