Valstybės gynyba turi būti visų jos piliečių reikalas, čia negali būti jokios išimties. Juk jei dega namas, tai jį gesina, kaip kas išmanydamas, visi to namo gyventojai, nelaukdami, kol atvyks gaisrininkai. O ypač šiais laikais, kuomet geopolitinė padėtis mūsų regione yra nestabili, valstybės gynybai turėtų pasiruošti kur kas daugiau žmonių, nei dabar. Iš tikro jai turi ruoštis VISI, kurie tam tinka pagal amžių ir sveikatą, išimčių čia neturėtų būti nei dėl lyties, nei dėl įsitikinimų.
O kaip yra iš tiesų? Kiek iš dabar Lietuvoje gyvenančių 2,8 milijono žmonių yra paruošti gynybai? Atsakymas, manau, turėtų būti paprastas – VISI pagal amžių ir sveikatą tinkami Lietuvos gyventojai turėtų būti paruošti (pasiruošę) gynybai, ir ne tik jai, o ir bet kokiems ekstremaliems atvejams.
Ir vis tik – kaip yra iš tiesų?
Šiai dienai gynybai yra pasiruošę apie 30 tūkstančių žmonių, tarnavusių Lietuvos kariuomenėje ne anksčiau kaip prieš 15 metų, taip pat 12 tūkstančių profesinės karo tarnybos karų, apie tris tūkstančius šaukinių ir apie penkis tūkstančius karių savanorių. (Beje, į privalomąją pradinę karo tarnybą turėtų būti kasmet šaukiama tikrai kur kas daugiau nei dabar apie tris tūkstančius). Čia taip pat reikia pridėti apie 16 tūkstančių šaulių bei septynis tūkstančius užsiregistravusių komendantūrose (nors pastarieji kol kas mokymuose nedalyvavo). Taigi, iš viso – apie septyniasdešimt tūkstančių daugmaž gerai paruoštų gynybai žmonių. O kur dar keli tūkstančiai kitose jėgos struktūrose (policija, pasienis, kitos organizacijos) tarnaujantys.
Yra dar apie 80 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie tarnavo kariuomenėje anksčiau nei prieš 10-15 metų. Taigi, dabar jau turime apie pusantro šimto tūkstančio gerai ir vidutiniškai gynybai paruoštų žmonių. Tokio dydžio valstybei, kaip Lietuva, tai jau neblogai. Bet – toli gražu ne gerai.
Kiek iš visų 2,8 milijono Lietuvos gyventojų galėtų dalyvauti gynyboje ir su ja susijusiose užduotyse?
Labai geras mums pavyzdys – Suomija. Joje gyvena perpus daugiau žmonių, nei Lietuvoje – apie 5,6 milijono. Iš viso šioje valstybėje yra apie 900 tūkstančių karo rezervistų, taigi pagal Suomijos pavyzdį mes tikrai galėtume turėti apie 450 tūkstančių pasiruošusių gynybai ir civilinei saugai žmonių. O iš tikro, jei panaudojus visą rezervą, t. y. iš visų Lietuvos žmonių atmetus netinkamus pagal amžių ir sveikatą, taip pat moteris, auginančias nepilnamečius vaikus, tuomet gynybai ar kitoms mobilizacinėms užduotims tinkančių būtų bent milijonas…
Tai jokiu būdu nereiškia, kad milijonas žmonių Lietuvoje bus pasiruošę kovoti su ginklu rankose. Juk visi supranta, kad karo atveju yra daugybė kitų reikalingų funkcijų, o ne vien ginkluota kova.
Ir net jei ne visas milijonas, o tik pusė milijono žmonių Lietuvoje bus gerai ir vidutiniškai paruošti gynybinėms ir kitokioms mobilizacinėms užduotims, net ir tuomet tai bus labai ir net labai daug. Tokį skaičių pasiekti nėra sudėtinga, viskas, ko tam reikia – tai tik politinė valia ir žmonių pasiryžimas.
O kaip, paklausite, vietoj dabar pusantro šimto tūkstančio gynybai pasiruošusių žmonių mes pasieksime pusę milijono? Iš tikro nereikia manyti, kad visa ta didžiulė masė bus vienodai gerai paruošti gynybai ir kitoms užduotims. Likę žmonės – netarnavę, arba labai seniai tarnavę (t. y. neparuoštasis rezervas) greičiausiai nedalyvaus intensyviose ar bent vidutinio intensyvumo pratybose – nes valstybė neturi tokių pajėgumų (iš tikro turi, bet juos panaudoti gali nebent tik ypatingo pavojaus atveju). Jie gali bent sudalyvauti privalomojo informavimo užsiėmimuose (kelios dienos). Privalomojo informavimo metu jie gautų bazinę informaciją apie pradinius veiksmus karo padėties ar kitokios ekstremalios situacijos atveju, taip pat duotų pasižadėjimą Lietuvos Respublikai ir būtų priskirti komendantūroms ar kitiems kariniams vienetams, arba kitoms, mobilizacijoje dalyvaujančiomis, organizacijoms. Ir tai yra žymiai geriau nei kad dabar, kuomet dauguma Lietuvos žmonių neturi jokio supratimo, ką reiktų daryti karo ar kitokios ekstremalios situacijos atveju.
O kur dar Lietuvoje šiuo metu gyvenančių apie 200 tūkst. ne Lietuvos Respublikos piliečių? Bent jau tiems jų, kurie turi laikinus, o ypač nuolatinius leidimus gyventi mūsų valstybėje, taip pat turėtų būti taikoma karo ir ekstremalių situacijų prievolė (aišku, tiems, kurie atitinka karo prievolininko kriterijus pagal amžių ir sveikatą). Taip pat būtina rasti teisinį sprendimą galimybei kitų valstybių piliečiams, negyvenantiems Lietuvos Respublikoje, savanoriškai dalyvauti mūsų valstybės gynyboje.
Iš viso to, ką išdėsčiau, aiškėja, kad savivaldybėms turės tekti gana didelė pasiruošimo valstybės gynybai ir kitoms ekstremalioms situacijoms našta. Ir tai visiškai logiška ir teisinga. Nes juk būtent savivaldybėse karo ar kitų ekstremalių situacijų metu bus didžioji dauguma prievolininkų, kurie atliks įvairiausias užduotis, kai kurias gana panašias į tas, kurias vykdo ir taikos metu (komunalinis ūkis, transportas, maisto gamyba, medicina ir t. t).
Užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų šioje mobilizacinėje sistemoje dalyvauti lygiai taip pat, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, čia, be jokios abejonės, negali būti jokių išimčių. Tik būtų galima kai kuriems iš jų mobilizacines užduotis pavesti vykdyti tose šalyse, kur jie dabar gyvena – tai būtų ir aprūpinimas, ir psichologinės operacijos, ir pasirengimas priimti galimus pabėgėlius, ir kitos užduotys.
Šie visi pasiūlymai tikrai nėra nei militaristiniai, nei nerealūs. Jų įgyvendinimas (kad ir dalinai) prisidėtų prie žymiai geresnio valstybės pasirengimo karui ar kitoms ekstremalioms situacijoms. Turint tokią efektyvią kariuomenę (daugiausiai dėl gausaus rezervo, kurio nereikia apgyvendinti kareivinėse nei išlaikyti iš biudžeto), bet koks potencialus priešas labai ir labai gerai pagalvotų, prieš imdamasis bet kokių priešiškų veiksmų prieš mus. Be jokios abejonės, tokios sistemos įgyvendinimas pakankamai brangiai kainuotų, bet nauda žymiai atsvertų išlaidas – labiau patriotiškai nusiteikusi, motyvuota ir sveikesnė tauta – ji sukurtų žymiai didesnę pridėtinę vertę, negu kad dabar. Be jokios abejonės, valstybės biudžetą, skirtą tam, reiktų naudoti kiek įmanoma racionaliau. Bet svarbiausia nauda – valstybės ir tautos išlikimo garantas. O kiek jis kainuoja?
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
