Romualdas Vaitkus. Žalioji ekonomika – ateitis, į kurią būtina investuoti

Vienas svarbiausių šio laikotarpio klausimų Seime – 2022 m. valstybės biudžetas. Vyriausybė pristatė tikrai pozityviai nuteikianti šalies biudžeto projektą, kuris atliepia Europos Komisijos rekomendacijas bei šalies poreikius. Atrodo, kad kitų metų valstybės biudžetas tvarus ir orientuotas į visas sritis, skatinančias šalies ekonomikos augimą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad visame pasaulyje didelis dėmesys krypsta į žaliąją energetiką, žaliasis kursas tampa Europos ekonominio atsigavimo kelrodžiu, o Lietuva tikrai ne išimtis.

Žaliajai pertvarkai Lietuvoje kitais metais planuojama skirti 366 mln. eurų. Džiugu, jog 2022 m. valstybės biudžete dėmesys skiriamas žaliajai ekonomikai, tai atveria galimybes įgyvendinti Liberalų sąjūdžio politinės darbotvarkės tikslus.

Vienas svarbesnių punktų, jog dalis lėšų bus paskirta daugiabučių namų renovacijoms bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui. Renovuoti gyvenamieji namai sunaudos ženkliai mažiau energijos. Visgi, manau, kad reiktų skirti daugiau dėmesio ir viešųjų pastatų renovacijoms.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad reaguojant į energijos kainų šuolį, reiktų perskirstyti klimato kaitos programos lėšas. Mano nuomone, iš viso 24,5 mln. lėšų paketo, didžiąją jo dalį reikėtų skirti mažiau taršiems įrenginiams įsigyti, individualaus būsto atnaujinimui, ligoninių, darželių, mokyklų, visuomeninių pastatų atsinaujinančių išteklių panaudojimui.

Kita vertus, palyginus su 2021 m. biudžetu, energetikos srityje pastebimas pozityvus pokytis – skiriami papildomi 5 mln. eurų suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimui kitais energijos ištekliais. Tačiau turėtume dar ambicingiau įgyvendinti ES užbrėžtus tikslus, kad būtų naudojama kuo daugiau atsinaujinančiosios energijos.

Noriu pabrėžti, kad Lietuvos nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos duomenimis, dar 2020 m. mūsų šalyje daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,2 proc.) ir energetikos (28,6 proc.) sektoriai. Todėl turime skirti ypatingą dėmesį šioms sritims ir investuoti į atsinaujinančios energetikos išteklius ir tvarumą.

Be kita ko, aplinkos, miškų ir klimato kaitos bei energetikos veiklos sritys sudaro reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį: aplinkosaugai numatyta 1,6 proc. (352,4 mln. eur) biudžeto, o energetikai – 0,9 proc. (193,8 mln. eur). Tuo tarpu, energetikos nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui numatytas tikrai didelis finansavimas – 157, 6 mln. eurų. Vertinant pasaulines tendencijas, matome ženkliai kylančias visų energetikos išteklių kainas. Pasaulis juda iškastinio kuro atsisakymo link, pereinant prie atsinaujinančios energijos šalinių. Šiuo momentu, svarbu kad Vyriausybė gebėtų efektyviai balansuoti biudžetą ir kainų pokyčiai pereinamuoju laikotarpiu gyventojams būtų kuo mažesni.

Nemažiau svarbu yra atkreipti dėmesį į tvarumo klausimus: atliekų susidarymo prevenciją, tvarų naudojimą, vartojimo mažinimą ir visuomenės švietimą šioje srityje. Tai yra esminė sąlyga einant žaliojo kurso kryptimi. Todėl užtikrintas finansavimas tikrai turėtų įtakos atliekų rūšiavimo kultūroje.

Kita vertus, manau, kad valstybėje vis dar mažai dėmesio ir finansavimo skiriama darnaus judumo klausimais. Ženkliai didesnių asignavimų reiktų dviračių takų infrastruktūros gerinimui, ar paramai įsigyti elektromobilius.

Kaip bebūtų, žaliasis kursas yra nauja visos Europos ekonomikos augimo strategija. 2022 m. valstybės biudžetas atrodo pozityviai, nes žaliojo kurso darbotvarkės finansavimas auga.