1000 idėjų Vilniui: miestą myli beveik visi, bet tvarkytų transportą ir švietimą

Manto Gudzinevičiaus foto

Vilniaus liberalų sąjūdžio miesto skyriaus nariai šių metų rugsėjo mėnesį dalyvaudami „Vilniaus dienose“ kvietė miestiečius atsakyti į 10 klausimų apie sostinę. Iniciatyva „1000 idėjų Vilniui“ pritraukė beveik 200 respondentų – taip išgirdome gyvą miesto balsą.

Apklausos rezultatai atskleidė priešpriešą: viena vertus, gyventojai aiškiai įvardijo, kad juos slegia transporto spūstys, parkavimo vietų trūkumas, švietimo įstaigų stoka sparčiai augančiuose rajonuose. Kita vertus, absoliuti dauguma dalyvių į klausimą „Vilnių myliu todėl, kad…“ atsakė entuziastingai ir pozityviai. Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų gali pasakyti, už ką myli savo miestą. Vadinasi, net ir susidūrę su kasdieniais nepatogumais, vilniečiai iš esmės patenkinti gyvenimu savo mieste, jį vadina namais ir juo didžiuojasi.

Miestas, mylimas už savo dvasią

Paklausus, kodėl žmonės myli Vilnių, dauguma atsakymų sukosi apie tą patį branduolį – istorinį grožį, gamtą, kultūros įvairovę ir asmeninį ryšį su gimtuoju miestu. Vieni minėjo senamiesčio unikalumą, kiti – Neries pakrantes, parkus ir kalvas, treti – galimybes, kurias suteikia universitetai, darbo rinka ir kultūrinis gyvenimas. Kai kurie atsakymai buvo emocionalūs: „Čia jaučiuosi laisvai, galiu būti savimi“ arba: „Vilnius – Europos miestas su kaimo jaukumu“. Tai rodo, kad vilniečiams svarbus ne tik fizinis miesto veidas, bet ir vidinė laisvės, kūrybos ir bendruomeniškumo atmosfera.

Rajonų stiprybės: žaluma ir patogumai

Analizuojant, kas geriausia gyvenant savo rajone, išryškėjo dvi pagrindinės kategorijos. Pirma – žaliosios erdvės. Žmonės vertina tai, kad netoli namų turi parkus, miškus ar ežerus. Antra – patogumai ir infrastruktūra: darželiai, mokyklos, prekybos centrai. Taip pat daug kas paminėjo saugumą ir ramesnę aplinką už miesto centro ribų. Įdomu tai, kad kiekvienas rajonas turėjo ir savo unikalią stiprybę: Užupis – menišką dvasią, Pilaitė – gerą infrastruktūrą jaunoms šeimoms, Senamiestis – visko pasiekiamumą pėsčiomis. Tai parodo, kad žmonės miesto nevertina vienodai – kiekviena erdvė turi savo identitetą, kurį gyventojai brangina.

Didžiausi trūkumai: transportas, parkavimas, švietimas

Praeivių klausiant, ko labiausiai trūksta, atsakymai buvo kur kas kritiškesni. Viena ryškiausių problemų – parkavimo vietų stoka. Jų ypač trūksta tankiai apgyvendintuose rajonuose. Kita didelė tema – viešasis transportas: norima dažnesnių reisų, patikimesnių grafikų, geresnio susisiekimo tarp rajonų. Ne kartą nuskambėjo idėja apie metro ar tramvajų. Trečia svarbi sritis – mokyklų ir darželių trūkumas. Pavyzdžiui, Balsių gyventojai tiesiai įvardijo: reikia gimnazijos! Tai yra labai konkretus signalas, kad infrastruktūra ne visur spėja sulig augančiu gyventojų skaičiumi. Galiausiai žmonės pasigenda sportui, jaunimui ir kultūrai skirtų erdvių už miesto centro ribų.

Patogus judėjimas: svajonės apie metro ir paspirtukų chaosą

Paklausus, kaip judėjimą mieste būtų galima pagerinti, vilniečių vaizduotė laki. Nuo labai praktiškų pasiūlymų – dažnesnių autobusų maršrutų ar mažiau spūsčių – iki drąsių vizijų, kad reikia metro –bent vienos linijos per pagrindinę miesto ašį. Taip pat nemažai dėmesio skirta dviračių takams ir paspirtukams: vieni jų nori daugiau, kiti – griežtesnės tvarkos, nes šiandienis chaosas kelia

nepatogumų. Netgi išsakyta idėja: daugiau maršrutų Neryje laivais. Atsakymai rodo, kad susisiekimo klausimas yra didžiausias vilniečių galvos skausmas ir kartu didžiausia erdvė politinėms idėjoms.

Viešosios erdvės ir žaliosios zonos: smulkmenos daro skirtumą

Gyventojai nori, kad parkai ir aikštės būtų jaukesni: daugiau suoliukų, pavėsio, šiukšliadėžių, apšvietimo. Skambėjo ir konkrečių detalių: daugiau viešųjų tualetai parkuose arba viešąsias erdves įrengti kaip Bernardinų sode – gražiai, tvarkingai, patogiai. Tai rodo, kad miestiečiai vertina ne grandiozinius projektus, o smulkias, kasdienes detales, kurios daro viešąsias erdves patogias. Kalbant apie žaliąsias zonas, atsakymai sukosi aplink vaikų žaidimų aikšteles, sporto treniruoklius, dviračių takus ir švarą. Tai galima apibūdinti paprastai – vilniečiai myli savo parkus, bet nori juose daugiau gyvybės.

Ko Vilnius negali prarasti?

Šiuo klausimu žmonės buvo vieningi – negalima prarasti senamiesčio, žalumos, daugiakultūriškumo ir miesto dvasios. Tai rodo, kad vilniečiams labai svarbus miesto identitetas. Jie bijo, kad sostinė taptų tipiniu Europos miestu, jei prarastų savo unikalų veidą. Tai aiškus signalas politikams, jog reikia atsargiai planuoti plėtrą ir neaukoti to, kas daro Vilnių ypatingą.

Pasitikėjimas savivalda – skaudžiausia vieta

Kai kalba pasisuka apie pasitikėjimą valdžia, žmonės tampa kritiškiausi. Dažniausi jie tikisi, kad politikai tesėtų pažadus, bendrautų su žmonėmis, būtų skaidrūs. Pasikartojo ir mintis, kad reikia mažiau skandalų dėl žemės ar finansų. Tai rodo, kad pagrindinė problema nėra tik infrastruktūra, o santykiai tarp valdžios ir gyventojų. Žmonės nori būti įtraukti, išgirsti ir matyti realius rezultatus. Jei šioje srityje nebus pokyčių, pasitikėjimą savivalda auginti bus sunkiausia.

Jaunimas nori būti girdimas

Jauni žmonės, anot apklausos dalyvių, dar labiau įsitrauktų, jeigu jų nuomonė būtų svarbi, jie turėtų erdvių veiklai, galimybių savanoriauti ir rasti vietą darbo rinkoje. Vienas iš atsakymų skambėjo taip: „Jauni žmonės turi būti laikomi lygiaverčiais visuomenės nariais“. Tuo primenama, kad jaunimo politiką turi sudaryti ne vien pramogos – svarbiausia juos įtraukti į miesto sprendimus.

Palinkėjimai Vilniui

Apžvalgą užbaigiu respondentų linkėjimais miestui. Daugiausia žmonės Vilniui linkėjo žydėti, augti, išlaikyti tvarką, lietuviškumą, atvirumą. Kai kurie linkėjo konkrečių dalykų, pavyzdžiui, atstatyti Vokiečių gatvę. Apibendrinant: vilniečiai savo miestui linki gero. Tai dar kartą patvirtina, kad, nepaisant visų iššūkių, Vilnius mylimas ir branginamas.

Apklausa „1000 idėjų Vilniui“ parodė, kad vilniečiai turi daugybę konkrečių pastebėjimų, pasiūlymų ir juos vienija meilė savo miestui. Tai itin svarbus signalas savivaldai: sostinės gyventojai nėra nusivylę Vilniumi – jie nusivylę tais atvejais, kai trūksta dėmesio ar sprendimų. Ši nuostata yra puikus pagrindas pokyčiams: jei miestas mylimas, jo gyventojai bus pasirengę prisidėti Vilnių toliau auginant, kuriant, tobulinant.