Ne biudžetas, o bėdų turgus: verslininkai Seime dėl kairiųjų veiksmų net šaukėsi maldų

  • Liberalai.lt
  • November 17, 2026
  • Aktualijos
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)

Artėjant valstybės biudžeto įstatymo svarstymui, liberalų kvietimu Seime daugelio pagrindinių verslo organizacijų atstovai bedė į valstybės pajamų ir išlaidų planavimo ydas, pabrėždami išsipūtusį viešojo sektoriaus dydį, nepateisinamą bedarbių skaičių, valdančiųjų abejingumą rinkos šešėliui.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen po sutikimo su verslo asociacijų atstovais sako įsitikinusi, kad valdančiųjų veiksmai artimiausiais metais ne tik sukuria dideles biudžeto įtampas, bet ir programuoja dar didesnes bėdas pasibaigus jų kadencijai, ateityje.

„Ištrūkti iš didelio biudžeto deficito vien ekonomikos augimu yra neįmanoma, nebent Lietuvos ekonomika augtų 15 proc. per metus – deja, tai, ekspertų vertinimu, yra neįmanoma. Ekonomistai jau turi mažai abejonių, kad Europos Komisija prieš Lietuvą, kaip nesilaikančią finansinės drausmės, pradės pažeidimo procedūrą“, – sako ji.

Liberalų įsitikinimu, vengiant Mastrichto kriterijus viršijančio biudžeto deficito valdžia iš pradžių turėtų mažinti valdžios sektoriaus išlaidas, įgyvendinti realų šešėlio mažinimo planą ir tik tai visa padariusi planuoti mokesčių korekcijas.

„Valstybė, planuodama savo finansus, visų pirma turi peržiūrėti išlaidas. Tik tris kartus pažiūrėjusi į save veidrodyje ir jau įsitikinusi, kad valdžios veikla efektyvi, tik paskatinusi verslą legalizuoti savo veiklą ištraukiant pajamas iš šešėlio, tik tada, jeigu visa tai nepavyksta, valstybė gali siūlyti naujus mokesčius. Konstatuojame, kad šiandien pirmi du pagrindiniai darbai nepadaryti – nei valstybės išlaidos efektyvios, nei šešėlinė rinka peržiūrėta“, – susitikime su verslo atstovais sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas.

Užuot didinus mokestinę naštą ar juolab pažeidus viešųjų finansų būklę, Lietuvos pramonininkų konfederacijos valdybos narys Eduardas Petrulis irgi pirmiausia siūlo optimizuoti valstybės aparatą. „Latvija planuoja sutaupyti milijardą, Nyderlandai planuoja sutaupyti

milijardą peržiūrėję valstybinio sektoriaus efektyvumą. Mūsų nuomone, ir Lietuvoje etatų skaičius yra akivaizdžiai per didelis“, – kalbėjo jis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Edas Matulaitis paantrino, kad Nyderlandai nusiteikę penktadaliu sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, kaip jau anksčiau padarė Kanada, Didžioji Britanija. „Jeigu pasektume šiuo keliu, per metus sutaupytume vieną milijardą – ir tai vien iš tarnautojų atlyginimų“, – sakė jis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentas Mindaugas Ardišauskas, referuodamas į įtampas Prancūzijoje įspėjo, kad kuo daugiau žmonių priklauso nuo valstybės, tuo sunkiau įvykdyti struktūrines reformas. „Dvejų metų iki rinkimų užtektų paruošti valstybės valdymo reformą“, – sakė jis.

Liberalai šią kadenciją ragino visus tris socialdemokratų finansų ministrus ištraukti milijardą eurų iš šešėlio, tačiau ši užklausa liko be atsako.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo vertinimu, neseniai koalicijos ištrauktos užmačios pajamoms rinkti vadintinos „neapykantos“ mokesčiais. „Tai – viršpelnio mokestis vienai naftą perdirbančiai kompanijai, kuri apie 80 proc. savo produkcijos parduoda pasaulyje ir uždirba pelną ten, o ne čia. Tai – dvigubai didinamas cukraus mokestis, per kuri sugaudome vos 4 proc. šalyje suvartojamo cukraus – vos keturis procentus! Tai ir prabangių automobilių mokestis: kai anksčiau verslo konfederacija palaikė taršos mokestį, nes tarša mus žudo, tai negi dabar mus jau prabanga žudo?“, – stebėjosi jis.

Investuotojų forumo ekonomisto Adomo Klimantas liberalų frakcijoje teigė, kad investuotojai šalyje pirmiausia tikisi prognozuojamos aplinkos, tačiau ir ši kol kas yra miglota.

Galų gale Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė įtaria, kad dabartinė valdžia įsivarys save kampą ir pajamoms surinkti galiausiai ryšis didinti PVM tarifą. „Man nuoširdžiai gaila dabartinių socialdemokratų. […] Kas čia darosi? Aš, žinokite, nebesuprantu. Gal eisiu pasimelsti, kad atsitokėtų“, – Seime atsiduso R. Vainienė.