Kęstutis Budrys nesuvaldo proceso dėl Taivano

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)

Liberalams nerimą kelia užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio nutylimas didėjantis palankumas komunistinės Kinijos interesams kartu vienaprasmiškai deklaruojant didėjantį atstumą nuo demokratinio Taivano interesų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad Lietuvai reputacinę žalą prieš šalies pirmininkavimą Europos Sąjungai sukūrė ne diskusija apie Taivaniečių atstovybę, o Lietuvos diplomatijos vadovų veiksmai – išsiųstas pasiūlymų raštas su pasiūlymu keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir nurodytais terminais.

„Susidaro įspūdis, kad užsienio reikalų ministrui didesnį įtarimą kelia Taivano lobistinė negu Kinijos lobistinė veikla Lietuvoje. Tačiau jeigu mes pradedame nusilenkti autoritarinėms valstybėms, kitą kartą ir mūsų artimiausi demokratiniai sąjungininkai su Lietuva pradės bendrauti tik pagal naudos principą. Negi ministras tikrai tiki, kad diplomatinio atstovavimo su Kinija lygį galima pakelti nepakeitus Taivaniečių atstovybės pavadinimo?“, – liberalų susitikime su ministru ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Paties ministro teigimu, atkurti aukštesnio lygio diplomatinius santykius su Kinija įmanoma trimis potencialiais variantais.

Vis dėlto liberalai pastebi, kad Lietuvos diplomatijos vadovo teisingi žodžiai ne visada atitinka darbus ir ypač jų pasekmes: nors K. Budrys pernai neigė baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos apsaugos lygio sumažinimą kaip šalies užsienio reikalų krypties pokytį, pokytis vis dėlto įvyko: politikė šiais metais iš Vilniaus persikėlė į Varšuvą.

„Ministras mums nepateikė argumentų, kad jo pasiūlymas keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą būtų atnešęs akivaizdžią naudą formuojant tolimesnius Lietuvos santykius arba su Taivanu, arba su Kinija. Sprendimas nedavė jokios naudos niekam“, – reziumuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka.