Liberalų iniciatyva Seimas galės nurėžti 64 mln. eurų biudžeto išlaidų – ir tai dar ne pabaiga

Užuot ieškoję naujų mokesčių biudžetui subalansuoti, valdantieji dar neišnaudojo optimalių rezervų – jiems tereikėtų apkarpyti naujas ir brangias priemones ir pagal faktą iš šešėlio ištraukti kelis procentus nuslepiamo pridėtinės vertės mokesčio, įsitikinę Seimo liberalai.

Kad kitų metų valstybės biudžeto išlaidas galima rimtai paploninti, įsitikino patys šios koalicijos valdantieji, kai trečiadienį pritarė dviem liberalų pasiūlymams atsisakyti netaiklių demografinės politikos priemonių už 63,65 mln. eurų sumą.

Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, prieš sutardama didinti kai kuriuos mokesčius, dabartinė koalicija galėjo principingiau įvertinti, kam tikrai nebūtina kitais metais išleisti mokesčių mokėtojų pinigų.

„Dabar didesnį valdžios sektoriaus apetitą kairieji bandys patenkinti iš saldumynų, alkoholio, rūkalų ir lošimų mėgėjų. „Nuodėmės“ mokesčiai nebūtų didelė bėda, jeigu valdantieji iš pradžių būtų nuoširdžiau įvertinę savo pačių „nuodėmę“ – pataikavimą rinkėjams ypač netaiklios politikos priemonėmis. Kai valdžia apsispręs, ko gali pati atsisakyti, tik tuomet gali ko nors paprašyti atsisakyti ir kitų“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau dabar linkęs atsisakyti dviejų socialdemokratų demografinės politikos priemonių – 40 mln. eurų didinamos paramos būstui įsigyti regionuose ir 23,65 mln. eurų vertės universalių išmokų mokyklinėms priemonėms įsigyti, vadinamojo „pradinuko krepšelio“.

Biudžeto ir finansų komiteto nario liberalo Simono Gentvilo pastebėjimu, šios ir kai kurios kitos priemonės sukuria daugiau problemų negu jų sprendžia. „Didinant finansinę paramą būstui įsigyti, bet nedidinant būsto pasiūlos, skatinama paklausa, kuri dar labiau pakeltų nekilnojamojo turto kainas. Lietuvos banko skaičiavimu, į rinką įliejus tiek pinigų, būstas galėtų pabrangti daugiau kaip 3 procentais, todėl šeimoms, kurioms būsto labiausiai reikia, jis taptų tik sunkiau įperkamas. Tuo metu kiekvieno vaiko šeimai pervesti pinigų už parkerius ir sąsiuvinius, kai valstybė ir taip remia kiekvieną šeimą vaikpinigiais ir skiria socialinę paramą

nepasiturinčioms šeimoms, būtų stačiai aklas biudžeto švaistymas, kuriame jau ir taip žioji juoda deficito skylė“, – sako S. Gentvilas.

Seimo narys sveikina, kad šitas netaiklias išlaidas siūlo nukirpti jo komitetas ir linki, kad tą patį, svarstydamas biudžetą, padarytų visas Seimas.

Maža to, jeigu Seimas įsiklausys į Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą ir sutiks neišleisti apie 64 mln. eurų netikslioms priemonėms ir nesamiems poreikiams, biudžeto projekte dar esama rezervų tiek ko neišleisti, tiek kaip surinkti daugiau pajamų – ir net be naujų mokesčių. Vienas tokių būdų – tai surinkti daugiau pajamų iš valstybinių įmonių pelno, dividendus padidinant apie 68 mln. eurų – šiuo klausimu dar savo žodį tars visas Seimas.

„Savo ruožtu Finansų ministerija tikisi surinkti 200 mln. eurų iš ekonominio šešėlio, tačiau būdas, kaip tai bus daroma, tėra svajonė, o ne realus veiksmų, įstatymų ir sankcijų planas. Tad šios pajamos į biudžetą įrašytos vien šakėmis ant vandens ir niekuo nepagrįstos“, – pastebi S. Gentvilas.

Liberalų sąjūdis visų šios kadencijos finansų ministrų prašė pateikti ekonominio šešėlio mažinimo planus, o savo spalio 24 d. rezoliucijoje jau pareikalavo konkretaus kovos su šešėline ekonomika ir efektyvesnio mokesčių surinkimo plano, nustatant aiškius rezultato rodiklius ir atsakomybę už jų įgyvendinimą.

Tai iki šiol nepadaryta.