E. Rudelienė: Pasirinkimą pacientams mažina, o sergantiems mokesčius didina

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)

Vietoj paskatų darbdaviams rūpintis darbuotojų sveikata Sveikatos apsaugos ministerija siūlo papildomai apmokestinti pirmų dviejų ligos dienų išmokas. Viena ranka valdantieji uždraudė susimokėti pacientams už papildomas paslaugas. Kita ranka valdantieji paprašys susimokėti už pačią ligą.

Kyla klausimas: ar valdantieji iš tiesų nori efektyvesnės sveikatos apsaugos, ar tiesiog ieško naujų būdų surinkti daugiau pinigų?

Vadinamoji priemokų reforma jau įgavo pagreitį: nuo šių metų gegužės 1 d. gydymo įstaigos nebegali reikalauti papildomų mokėjimų už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau pacientų pasirinkimo laisvės problema išlieka. Žmonių poreikiai skirtingi: vienam pakanka standartinio gydymo, o kitam dėl būklės, alergijų ar kitų aplinkybių būtina alternatyva. Ar teisinga visus sutalpinti į vienodą modelį, nepaliekant pakankamai galimybių rinktis? Šį klausimą ne kartą kėliau tiek ministrams, tiek kolegoms Seimo salėje.

Kuo toliau, tuo gražiau: Sveikatos apsaugos ministerija dar siūlo nuo kitų metų liepos 1 d, pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas apmokestinti 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Vyriausybė tokiu būdu tikisi papildomai surinkti apie 8 mln. eurų. Tebūnie vienam susirgusiam šis mokestis tesieks tik kelis eurus, vis dėlto glumina pats mokesčio principas: kodėl papildomų pajamų vėl ieškoma gyventojų kišenėse – net ir tada, kai jie suserga?

Mokestis paruoštas net įvertinus faktą, kad 2027 m. pradžioje privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas turėtų siekti apie 873 mln. eurų ir per ateinančius metus jį numatoma dar papildyti. Tuo pat metu ligoninėms trūksta lėšų už jau suteiktas paslaugas. Susidaro paradoksali situacija: gydymo įstaigos laukia apmokėjimo, pacientų pasirinkimo galimybės ribojamos, o iš sergančių darbuotojų planuojama surinkti dar daugiau įmokų.

Ne mažiau prieštaringa ir tai, kad papildomai pasirūpinti darbuotojų sveikata darbdaviams taip pat tampa brangiau. Nuo 2026 metų darbdavių mokamoms įmokoms, viršijančioms 350 eurų per metus, taikomas papildomas apmokestinimas.

Darbdaviai turėtų būti skatinami investuoti į darbuotojų sveikatą, o ne atbaidomi mokestine našta. Todėl 2026 metų sausį registravau pataisas, kuriomis siūliau atsisakyti apmokestinimo išsaugant darbdavių galimybę prisidėti prie darbuotojų sveikatos stiprinimo.

Sveikatos apsaugos sistemos tikslas neturėtų būti vien kuo daugiau surinkti ar visus pacientus sutalpinti į vienodą finansavimo modelį. Sistemos paskirtis – užtikrinti kokybišką, prieinamą ir individualius žmogaus poreikius atitinkantį gydymą. Jeigu surinktų lėšų nepakanka ten, kur jų labiausiai reikia, pirmiausia turėtume spręsti finansų valdymo ir paskirstymo problemas, o ne ieškoti naujų būdų apmokestinti gyventojus.

Susirgęs žmogus tikrai nėra tas, iš kurio dar reikėtų ištraukti papildomai mokesčių į biudžetą.