VILNIUS, KURĮ NORISI KOPIJUOTI
LIBERALŲ SĄJŪDŽIO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDOS RINKIMŲ PROGRAMA
2027 M.
Vilniaus liberalas – tai žmogus, kuris vertina laisvę, asmeninę atsakomybę ir iniciatyvą. Jis
tiki laisvu, ambicingu ir atviru miestu, kuriame sprendimai priimami greitai, racionaliai ir arčiau
žmonių. Vilniečiui savivalda reiškia ne augančią biurokratiją ir draudimus, o lyderystę ir
pasitikėjimą bendruomenėmis, atsakomybę ir galimybę kiekvienam prisidėti prie miesto kūrimo
ir jo ateities.
Vilnius turi potencialą tapti moderniu, veržliu, technologijas kuriančiu ir talentus
pritraukiančiu miestu. Tam reikia ne lėto administravimo ar augančios biurokratijos, bet
lyderystės, racionalių, greitų ir duomenimis grįstų sprendimų, aiškios ateities miesto vizijos.
VILNIUS, KURĮ NORISI KOPIJUOTI – tai programa apie miestą, kuris juda pirmyn,
kuria ir auga, greitai sprendžia miesto problemas ir turi ambiciją tapti aukštos gyvenimo kokybės,
talentų ir investicijų centru Šiaurės ir Vidurio Europoje. Vilniui neužtenka tik tvarkytis. Tvarkytis
– tai grindys, ne lubos.
ILGALAIKIAI TIKSLAI IKI 2035 M.
● Miestas, kurį lengva pasiekti – didžiausias aviacijos transporto mazgas Baltijos šalyse
● Miestas, kuris laimi – krepšinio, futbolo ir sporto sostinė
● Miestas, kuris kuria – Vidurio Rytų ir Šiaurės Europos kino industrijos ir technologijų
centras
● Miestas, kuriame auga talentai – studijų ir talentų pritraukimo programa, rengiama kartu
su universitetais, kolegijomis ir verslu.
● Miestas, kuris nemiega – strategija „Miestas 24/7“
KONKRETŪS PROJEKTAI IR TIKSLAI IKI 2030 M.
● Municipalinio būsto programa jaunimui – naujas pirmasis būstas pagal aiškius atrankos,
nuomos trukmės ir savarankiško gyvenimo pradžios kriterijus.
● Šiaurinis Vilniaus aplinkelis – konkretūs darbai pradedami 2028 m.
● 15 minučių miestas – kasdienės paslaugos arti namų, mažiau laiko kelionėms ir viena
sistema skirtingoms judumo paslaugoms.
● Seniūnijos ir bendruomenės yra savo gatvės ir rajono šeimininkai – dalyvaujamojo
biudžeto programai kasmet skirti ne mažiau kaip 4 mln. eurų.
● Fiziškai aktyvus ir sportuojantis Vilnius – ne mažesnis nei 100 eurų neformaliojo ugdymo
krepšelis mokiniui ir finansavimo paskui vaiką principas.
VALDYMO PRINCIPAI
Inovatyvūs ir pažangūs veikloje: siekdami proveržio, kursime aukštos pridėtinės vertės
miesto ekonomiką, stiprinsime IT, finansinių technologijų, startuolių ir kūrybinių industrijų
ekosistemą, plėsime tarptautinių talentų pritraukimą, susigrąžinsime savuosius. Vilnius turi tapti
miestu, kuriame lengva investuoti ir kurti verslą, diegti ir vystyti inovacijas. Investiciniams
projektams paskirsime atsakingą ir savo sritį išmanantį koordinatorių (Vilniaus vyriausiasis
ekonomistas), viešinsime darbų derinimo eigą bei terminus. Vilnius turi būti miestu, kuris ne
vejasi kitus, o diktuoja lyderystę ir kryptį.
Stiprinsime Vilniaus tarptautinį identitetą – pristatysime sostinę kaip atvirą, modernų,
technologiškai pažangų ir drąsų miestą. Miestui kurti aktyviai įtrauksime pasaulio lietuvius,
kviesdami juos tapti Vilniaus ambasadoriais.
Kursime Vilnių kaip tarptautinį žaidimų ir kino industrijos, skaitmeninio turinio ir
kūrybinių technologijų centrą. Remiantis duomenimis grįstais sprendimais diegsime išmanias
miesto valdymo sistemas, dirbtinio intelekto sprendimus, prognozavimo modelius ir skaitmeninę
infrastruktūrą. Mūsų Vilniaus vizija – – tai žinių, konferencijų, tarptautinio bendradarbiavimo
erdvė. Aktyviai plėtosime diplomatinių, akademinių ir verslo partnerių tinklą, sieksime
lyderystės kviečiant ir organizuojant pasaulinio lygio renginius, konferencijas ir forumus.
Nenuobodūs kasdienybėje: miesto valdymas turi būti skaidrus, efektyvus ir orientuotas į
rezultatą. Vilniečius laikome tikraisiais miesto akcininkais, todėl kiekvieną savivaldybės
sprendimą ir projektą prieš priimdami vertinsime pagal aiškų kriterijų – kokią vertę kuria žmogui
ir miestui.
Mažinsime biurokratiją, trumpinsime sprendimų priėmimo procedūras ir diegsime vieno
langelio principą, suteiksime daugiau veiksmų laisvės ir iniciatyvos seniūnijoms bei
bendruomenėms. Gerinsime paslaugų kokybę, greitį ir prieinamumą vystant vieno langelio
principą, plečiant internetu teikiamas paslaugas.
Atsakingi planuose: Vilniui reikia ne projektų stalčiuose, o konkrečių rezultatų.
Realizuosime stoties rajono konversijos projektą, kuris turi tapti moderniu tarptautiniu miesto
centru, jungiančiu mobilumą, verslą, viešąsias erdves ir patogumus. Šiuo metu vienas strategiškai
svarbiausių miesto konversijos projektų pernelyg ilgai stringa planavimo ir biurokratijos
procesuose.
Miesto plėtrą vykdysime atsakingai planuodami patogias viešąsias erdves, stiprindami
susisiekimą pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui, užtikrindami saugumą ir
kokybišką gyvenamąją aplinką vilniečiams.
Viešoji ir sporto infrastruktūra turi tapti neatsiejama kiekvieno gyvenamojo rajono dalimi:
realizuosime Pilaitės baseino ir Naujininkų ledo arenos projektus, nuosekliai peržiūrėsime viešų
erdvių, sporto infrastruktūros objektų poreikį bei prioritetus miegamuosiuose rajonuose. Miesto
tankinimas negali paisant vien tik didesnio gyvenamojo ploto ir butų skaičiaus ir neatsižvelgiant
į gyvenamos aplinkos pritaikymą miestiečių poreikiams, žaliųjų erdvių, susisiekimo plėtrą.
PROVERŽIO KRYPTYS
SAUGUS VILNIUS
Saugumas šiandien reiškia ne tik viešąją tvarką, bet ir miesto gebėjimą veikti krizės metu.
Vilnius turi būti pasirengęs apsaugoti savo žmones, užtikrinti kritinių paslaugų veikimą ir
teikimą, stiprinti bendruomenių atsparumą ir gebėjimus karo ar krizių atvejais.
Saugumas prasideda nuo žinių – gyventojams aiškiai pateiksime informaciją apie elgesį
krizių metu, priedangas, perspėjimo signalus ir institucijų nurodytus evakuacijos veiksmus.
Organizuosime praktinius mokymus ir pratybas, kad bendruomenės žinotų, kaip pasirengti ir
veikti. Iš valstybės lėšų įrengiamas slėptuves vystysime kaip daugiafunkces erdves, kurios
kasdien tarnautų bendruomenėms – sportui, kultūrai, jaunimo veikloms ar edukacijai.
Stiprinsime seniūnijų ir vietos bendruomenių vaidmenį valdant krizines situacijas, kursime
aiškią gyventojų informavimo sistemą, investuosime į kritinę infrastruktūrą.
Vilnius turi būti saugus visiems – tiek čia gyvenantiems, tiek atvykstantiems. Miesto
augimas turi būti paremtas integracija, pagarba įstatymams ir socialine atsakomybe.
PATOGUS VILNIUS
Miestas, kuriame patogu gyventi, judėti ir kurti šeimą. Patogus miestas prasideda nuo
paprasto principo – žmogus kasdienes paslaugas turi pasiekti greitai ir patogiai. Darbas, mokykla,
darželis, sportas, laisvalaikis ir viešosios paslaugos turi būti pasiekiamos arti namų.
Infrastruktūrą ir paslaugas plėsime kartu su gyvenamaisiais kvartalais, o skirtingų rajonų
spragas vertinsime pagal faktinį pasiekiamumą. Turėtų mažėti laikas, kurį žmogus kasdien
praleidžia kelionėse tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Todėl kursime kompaktišką,
racionaliai planuojamą miestą, kuriame infrastruktūra vystoma kartu su gyvenamaisiais
kvartalais. Vilnius turi būti miestas, kuriame žmogus taupo savo laiką: nešvaisto jo beverčiam
judėjimui, o skiria savo poreikiams.
Tėvai neturi dirbti vairuotojais, todėl mūsų prioritetas – saugi, patogi ir efektyvi vaikų
pavėžėjimo sistema, vientisi dviračių takai, patikimas viešasis transportas, kad vaikas mokyklą
galėtų saugiai pasiekti savarankiškai. Iki 2030 m. prie kiekvienos mokyklos įrengsime dviračių
parkavimo zonas, gerinsime pėsčiųjų perėjų saugumą ir mokyklų prieigų priežiūrą žiemą.
Maršrutus derinsime prie mokyklų darbo laiko.
Greitas ir racionalus judumas
Vilnius turi judėti greičiau. Šiandien miestui trūksta vientisos judumo strategijos, kuri
apjungtų gatvių tinklą, viešąjį transportą, parkavimą, mikromobilumą ir eismo valdymą.
Įdiegsime vieno bilieto sistemą, kuri apjungs visas judumo formas: viešąjį transportą, parkavimą,
dviračius, paspirtukus ir „Park & Ride“ aikšteles. Judėjimas mieste turi būti paprastas, greitas,
vientisas.
Keisime Vilniaus judumo įpročius, skatindami aktyvų mobilumą ir racionalų skirtingų
transporto rūšių derinimą. Kai pagrindiniai miesto patogumai bus pasiekiami pėsčiomis arba
dviračiu, savaime augs žmonių gyvenimo kokybė ir sveikata.
Diegsime naujos kartos išmaniąją eismo valdymo sistemą ir modernizuosime šviesoforų
infrastruktūrą, kad miestas būtų pralaidesnis, o kelionės trumpesnės, mažėtų transporto spūstys.
Modernizuojant visą viešąjį transportą nuosekliai atsisakysime troleibusų ir pereisime prie
elektrinių autobusų sistemos. Viešojo transporto bilieto modelis turi būti vientisas ir integruotas,
kad skatintų žmones vietoje automobilio rinktis viešąjį transportą.
Vystysime naujus ateities miesto viešojo transporto sprendimus, Mūsų ambicija – nauja
transporto rūšis Vilniuje. Metro arba tramvajus galimybių studija turi tapti ne planais popieriuje,
o realiais darbais. Jau dabar turime planuoti ateities viešojo transporto sistemos sprendimus, kurie
sujungtų sparčiausiai augančius miesto rajonus.
Plėtosime mikromobilumo infrastruktūrą: vientisus dviračių takus, saugias dviračių ir
paspirtukų saugyklas prie namų, mokyklų, darbo vietų ir viešojo transporto mazgų.
Mikromobilumas turi tapti visaverte miesto judumo sistemos dalimi. Viešojo transporto stotelėse
kursime papildomų paslaugų taškus – siuntų atsiėmimo, smulkių paslaugų ar atsiskaitymo vietas.
Aplink miesto centrą vystysime daugiafunkcines parkavimo vietas, kurios dienos metu
aptarnautų darbuotojų srautus, o vakare – miesto centrą lankančius gyventojus.
Gyvenamuosiuose rajonuose racionaliai pertvarkysime kiemus ir plėsime parkavimo
galimybes, daugiau valstybinės žemės pritaikydami gyventojų poreikiams.
Vilnius turi tapti elektromobiliams draugišku miestu – plėsime įkrovimo infrastruktūrą ir
visokeriopai skatinsime perėjimą prie netaršaus transporto. Viešojo transporto sprendimai turi
būti orientuoti į pamatuojamą efektyvumą, greitį ir naudą žmogui.
Miesto plėtra ir gyvenimo kokybė
Vilnius turi augti planingai. Miesto plėtra negali vykti chaotiškai, kai nauji kvartalai
atsiranda greičiau nei mokyklos, darželiai, susisiekimo, vandentiekio ar nuotekų infrastruktūra.
Miesto tankinimą derinsime su infrastruktūros pajėgumais ir viešųjų paslaugų plėtra, su erdvėmis
poilsiui, sportui, gyventojų poreikiams. Kartu su vystytojais ir infrastruktūros valdytojais iš
anksto suderinsime reikalingus projektus, jų finansavimą ir įgyvendinimo etapus.
Stiprinsime statybų kokybės kontrolę, skaidrumo reikalavimus ir taikysime griežtesnes
sankcijas vystytojams, kurie nevykdo įsipareigojimų gyventojams ar miestui. Gerindami viešųjų
paslaugų pasiekiamumą ir infrastruktūrą, artėsime prie 15 minučių miesto modelio.
Organizuosime daugiabučių sklypų ir aplinkos sutvarkymo planavimą, kartu su gyventojais
nustatydami žaliųjų zonų, poilsio erdvių, vaikų aikštelių, parkavimo ir prieinamumo žmonėms su
negalia poreikius. Pagal suderintus prioritetus parengsime darbų, finansavimo ir atsakomybių
planą, aiškius daugiabučių sklypų planus, kuriuose būtų numatytos žaliosios zonos, aktyvaus ir
pasyvaus poilsio erdvės, vaikų aikštelės, racionalūs parkavimo sprendimai.
Reikalausime didesnio daugiabučių administratorių skaidrumo ir atsakomybės. Įdiegsime
aiškią vertinimo sistemą daugiabučių priežiūros kokybei vertinti, padėsime gyventojams suprasti
administratoriaus pasirinkimo ir keitimo tvarką. Siekdami didesnio būsto prieinamumo,
efektyviau naudosime savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir plėsime socialinio būsto
pasiūlą. Tvarkysime miesto parkus ir skverus, pritaikydami juos aktyviam ir pasyviam poilsiui,
sportui, vaikų veikloms ir senjorų poreikiams.
Investuosime į modernesnę atliekų rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrą, sukursime
patogesnę didelių gabaritų atliekų surinkimo sistemą. Atnaujinsime miesto fontanus ir dalies jų
priežiūrą perduosime privačioms iniciatyvoms.
Būsto pereinamumas
Vilnius turi būti miestas, kuriame jauni žmonės ir šeimos gali įsigyti ar išsinuomoti būstą.
Spartinsime savivaldybės atliekamas teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų
išdavimo procedūras: viešinsime jų eigą, reikalavimus ir terminus, mažinsime pakartotinį tų
pačių dokumentų prašymą ir gerinsime derinimą su valstybės institucijomis. Didesnė būsto
pasiūla, konkurencija ir mažesni nepagrįsto delsimo kaštai turi didinti būsto prieinamumą.
Sukursime aiškią municipalinio būsto programą ir remdamiesi gerąja Europos miestų praktika,
plėtosime municipalinio būsto fondą jaunimui, jaunoms šeimoms, viešajame sektoriuje
dirbantiems specialistams ir kitiems vilniečiams, kuriems būsto rinka šiuo metu yra sunkiai
prieinama.
Municipalinis būstas turi tarnauti kaip tramplinas į savarankišką gyvenimą, o ne veikti kaip
nuolatinė socialinės paramos forma. Programos finansavimui efektyviau naudosime ir
įveiklinsime savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, skatinsime viešojo ir privataus
sektoriaus partnerystes bei kursime ilgalaikės prieinamos nuomos galimybes. Nustatysime
skaidrius atrankos, nuomos trukmės ir periodinio poreikio vertinimo kriterijus, programą aiškiai
atskirsime nuo įstatymuose reglamentuoto socialinio būsto. Atskirai įvertinsime daugiavaikių
šeimų poreikius ir joms tinkamų nuomojamų būstų pasiūlą.
Aktyvus ir sportuojantis Vilnius
Sportas ir fizinis aktyvumas negali būti prabanga. Miestas turi užtikrinti, kad sportuoti
galėtų visi nepriklausomai nuo amžiaus ar pajamų. Šiandien sporto infrastruktūra Vilniuje tampa
vis labiau komercializuota, o vaikų būrelių kainos dėl sporto infrastruktūros nuomos didelių kaštų
sparčiai auga. Todėl keisime požiūrį – savivaldybės infrastruktūra pirmiausia turi tarnauti
vilniečiams.
Viešąją sporto infrastruktūrą, stadionus ir mokyklų aikštynus atversime bendruomenėms.
Savivaldybės sporto infrastruktūra turi būti prieinama nemokamai arba už simbolinį mokestį,
padengiantį tik priežiūros kaštus. Mokyklos turi tapti bendruomenių traukos centrais – erdvėmis
ne tik ugdymui, bet ir sportui, kultūrai, bendruomenių renginiams bei aktyviam laisvalaikiui.
Mokyklų sporto sales pertvarkysime į modernias daugiafunkces erdves, kurios tarnautų ne tik
mokiniams, bet ir bendruomenėms.
Parengsime aiškią sporto infrastruktūros plėtros strategiją iki 2035 metų: nauji baseinai
mikrorajonuose, daugiafunkcės sporto salės, stadionai ir aktyvaus laisvalaikio erdvės – visa tai
turi būti vystoma pagal realų rajonų poreikį, gyventojų skaičių.
Viešąją sporto infrastruktūrą mikrorajonuose vystysime nuosekliai ir tolygiai – nuo futbolo,
krepšinio aikštynų iki ekstremalaus sporto erdvių, parkų ir žaliųjų erdvių mikrorajonuose. Vaiko
kelionė į sporto būrelį turėtų truktų ne ilgiau kaip 20 minučių pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju
transportu.
Didinsime neformaliojo ugdymo krepšelį iki ne mažau kaip 100 eurų mokiniui per mėnesį.
Finansavimas turi sekti paskui vaiką, kad kuo daugiau šeimų galėtų realiai rinktis vaikų sporto ir
užimtumo veiklas, o už vaiko ugdymui skirto krepšelio panaudojimą būtų atsakingi patys tėvai.
Pertvarkysime sporto ugdymo įstaigų sistemą, užtikrindami vienodas sąlygas skirtingiems
paslaugų teikėjams. Skatinsime viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes investuojant į sporto
infrastruktūrą.
Sporto objektų administravimą ir įveiklinimą patikėsime bendruomenėms, sporto klubams
ir privačioms iniciatyvoms, o savivaldybė koncentruosis į prieinamumo, objektų plėtros ir
kokybės užtikrinimą, valdymo skaidrumą. Profesionalaus sporto vystymui kursime aiškią ir
skaidrią paramos sistemą, orientuotą į klubinės sporto struktūros stiprinimą, talentų ugdymą ir
ilgalaikį rezultatą.
ATVIRAS VILNIUS
Miestas, kuriame sprendimus kuria žmonės
Seniūnijos turi tapti tikrais savo rajono, gatvės ir kiemo šeimininkais, o ne skundų
priėmimo ir persiuntimo punktais. Vilnius turi būti miestas, kuris vienija, o ne skaldo. Miestas,
kuriame vietos užtenka skirtingoms idėjoms, tautybėms, bendruomenėms ir gyvenimo būdui.
Savivalda turi veikti arčiau žmogaus. Šiandien seniūnijos pernelyg dažnai tampa tik tarpine
grandimi tarp gyventojo ir centrinės administracijos, neturinčia pakankamai galių spręsti realias
vietos problemas.
Todėl stiprinsime dviejų lygių savivaldą Vilniuje – daugiau sprendimų, atsakomybių ir
resursų perduosime seniūnijoms ir vietos bendruomenėms. Gyventojai turi realiai dalyvauti
planuojant savo mikrorajono prioritetus ir biudžetą. Plėsime dalyvaujamojo biudžeto modelį,
didinsime jo apimtį ir finansavimą. Kasmet seniūnijoms skirsime po 200 tūkst. eurų
dalyvaujamojo biudžeto programos priemonių įgyvendinimui. Tai suteiks galimybes sprendimus
priimti greičiau, leis efektyviau reaguoti į vietos problemas sprendimus priimant ir greitai juos
įgyvendinant seniūnijų bei kaimynysčių lygmeniu.
Kursime patogią skaitmeninę gyventojų įsitraukimo sistemą, kad miestiečiai realiu laiku
galėtų matyti savo rajone planuojamus projektus, galėtų teikti idėjas, balsuoti ir sekti, kaip
įgyvendinami sprendimai. Viešus projektus pristatysime paprastai ir aiškiai – naudodami
vizualizacijas, interaktyvius modelius ir suprantamą kalbą vietoje biurokratinio žargono.
Apleistas miesto teritorijas paversime gyvybingais kvartalais, pritraukdami investicijas,
užtikrindami kokybišką urbanistinę plėtrą. Vilnius turi būti kūrybos ir kultūros miestas.
Vystysime kūrybinius kvartalus, menų LEZ modelį, skatinsime kino industrijos, menų ir naktinės
ekonomikos augimą.
Kultūra turi būti prieinama nuo ankstyvo amžiaus, todėl plėsime kultūros paso principą ir
ikimokykliniam ugdymui. Tęsime strateginio sostinės kultūros projekto – Nacionalinės koncertų
salės – statybas ant Tauro kalno.
Vilnius – miestas 24/7
Kursime gyvą, saugų ir atvirą miestą, kuriame kultūra, pramogos, gastronomija, sportas ir
bendruomeninis gyvenimas būtų prieinami ne tik darbo valandomis, bet ir vakarais, savaitgaliais,
naktį. Veiklų laiką ir vietą derinsime su gyventojų ramybe.
Plėsime kultūros ir kūrybinių industrijų erdves, skatinsime kino, teatro, muzikos, meno,
dizaino ir mados iniciatyvas, stiprinsime Vilniaus kaip Baltijos regiono kultūros centro poziciją.
Sieksime, kad miestas būtų patraukli vieta tiek vietos kūrėjams, tiek tarptautiniams renginiams ir
talentams. Vystysime kūrybinius kvartalus ir atviras menų erdves, sudarydami sąlygas kūrėjams,
bendruomenėms ir privatiems investuotojams įveiklinti nenaudojamus pastatus.
MOKSLO IR ŽINIŲ VILNIUS
Miestas, kuriame auga talentai
Vilnius turi tapti miestu, kuris augina talentus ir suteikia galimybes mokytis, kurti ir
realizuoti save visą gyvenimą. Padėdami jauniems žmonėms ne tik siekti svajonės studijuoti
sostinėje, bet ir čia kurti savo gyvenimą, šeimą, verslą, karjerą, paskatinsime municipalinio būsto
jaunoms šeimos programą.
Užtikrinsime, kad kiekvienas vaikas turėtų vietą mokykloje ir darželyje: plėsime
savivaldybės įstaigų tinklą ir sudarysime palankias sąlygas privačių ugdymo įstaigų veiklai.
Kartu stiprinsime mokytojų pritraukimą ir išlaikymą – plėsime praktikos bei mentorystės
galimybes, tikslinę paramą specialistams, kurių trūkstą, teikdami pagalbą jiems įsikurti. Švietimo
infrastruktūra ir darbuotojų pritraukimas turi būti planuojami kartu. Bendradarbiausime su
universitetais ir verslu, sudarydami sąlygas kurti inovacijų laboratorijas, technologijų ir tyrimų
centrus.
Vilnius turi konkuruoti dėl talentų ne tik regiono, bet ir Europos mastu. Skatinsime
universitetų, kolegijų ir verslo bendradarbiavimą, kad daugiau studentų praktiką ir pirmąjį darbą
galėtų rasti Vilniuje dar studijų metu. Miestas turi tapti vieta, kur talentai lieka, todėl kursime
jaunų žmonių būsto programas, skatinsime studentų būsto plėtrą ir būsto prieinamumo
sprendimus.
Plėsime neformaliojo ugdymo pasiūlą ir sudarysime vienodas sąlygas tiek savivaldybės,
tiek privatiems paslaugų teikėjams. Bent pusė Vilniaus vaikų turėtų reguliariai lankyti būrelius.
Mokyklos turi tapti atviromis bendruomenių erdvėmis – vieta mokymuisi, sportui, kultūrai,
bendravimui. Stiprinsime bendradarbiavimą su sostinės universitetais, plėtosime Saulėtekio
miestelį kaip inovacijų, kultūros ir jaunimo centrą. Vilnius turi konkuruoti dėl pasaulinio lygio
mokslo ir tyrimų organizacijų. Pritrauksime tarptautinius tyrimų centrus, aukštųjų technologijų
partnerius ir ateities industrijas kuriančias organizacijas.
VERSLUS VILNIUS
Miestas, kuriame lengva kurti ir augti
Vilnius gali būti greičiausias, atviriausias ir ambicingiausias miestas Baltijos šalių regione.
Miestas, kuris pasitiki žmogumi. Miestas, kuris leidžia veikti ir pats veikia. Vilnius turi būti
miestas, kuriame verslas kuria vertę, o savivalda netrukdo veikti.
Savivalda turi koncentruotis į kokybiškų taisyklių ir paslaugų užtikrinimą, mažinti
perteklinį reguliavimą, trumpinti leidimų išdavimo terminus ir maksimaliai skaitmenizuoti
procesus, diegti naujas technologijas valdymo struktūrose.
Miestas negali būti lėtesnis už žmogų, investicijas ar idėjas. Todėl įgyvendinsime principą
„GREITIS 2.0“: visi pagrindiniai savivaldybės leidimai ir derinimai turi būti išduodami kiek
įmanoma greičiau.
Inventorizuosime savivaldybės turtą ir užtikrinsime skaidrų bei efektyvų jo naudojimą.
Nenaudojamas turtas turi būti efektyviai įveiklintas, parduotas arba išnuomotas rinkos sąlygomis.
Tinkamai neprižiūrimas ir apleistas turtas turi būti papildomai apmokestintas, neatsakingiems
projektų vystytojams taikomos papildomos miesto sankcijos, įtraukimas į nepatikimų vystytojų
sąrašą. Sieksime, kad Vilniuje gyvenančių žmonių mokami mokesčiai liktų Vilniaus biudžete.
Atgaivinsime Vilniaus investicinę zoną ir kursime konkurencingą aplinką aukštos
pridėtinės vertės investicijoms. Steigsime Vilniaus verslo fondą, kuris suteiktų finansinę ir
ekspertinę pagalbą verslo augimui. Vilnius turi tapti pažangiausių finansinių technologijų ir
žaliųjų finansų centru regione.
SVEIKAS VILNIUS
Miestas, kuriame pagalba pasiekiama laiku
Vilnius turi būti miestas, kuriame sveikata stiprinama dar iki gydytojo kabineto, todėl visų
pirma skatinsime fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, prevencines sveikatos priemones, sveiką
mitybą. Prevenciją, gydymą ir pagalbą namuose jungsime į vieningą paslaugų paketą. Paslaugų
kokybę vertinsime pagal laukimo laiką, atitiktį žmogaus poreikiams ir prieinamumą.
Prieinamos ir kokybiškos sveikatos paslaugos
Mažinsime eiles savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose: gerinsime registracijos tvarką
sudarydami galimybę operatyviai užimti atsilaisvinusį vizito laiką, o paslaugų apimtis
planuosime pagal pacientų poreikius. Viešinsime palyginamus laukimo laiko rodiklius.
Skatinsime viešųjų ir privačių įstaigų bendradarbiavimą, savivaldybės finansuojamoms
paslaugoms taikydami vienodus kokybės ir prieinamumo kriterijus. Kartu su Valstybine ligonių
kasa dėsime pastangas geriau panaudoti paslaugų teikėjų pajėgumus ir plėsti gyventojų
galimybes rinktis kompensuojamas paslaugas.
Prevencija ir emocinė gerovė
Stiprinsime vaikų sveikatos prevenciją darželiuose ir mokyklose, daugiau dėmesio
skirdami burnos sveikatai, mitybai, fiziniam aktyvumui, laikysenai ir emocinei gerovei. Tėvams
aiškiai pateiksime informaciją apie profilaktinius patikrinimus, rekomenduojamus skiepus ir
pagalbą nustačius sveikatos problemą. Skiepijimą skatinsime patikima informacija ir specialistų
konsultacijomis. Plėsime nemokamų psichologo konsultacijų prieinamumą mokyklose, jaunimo
centruose ir bendruomenėse. Ankstyvą pagalbą vaikams, jaunimui ir šeimoms derinsime su
priklausomybių bei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, siūlysime priemones su
psichikos sveikatos sunkumais susijusiai stigmai naikinti.
Sveikatinimo galimybės žmonėms su negalia
Parengsime bandomąją sveikatinimo krepšelio programą žmonėms su negalia. Tai suteiktų
galimybę rinktis neįgaliesiems pritaikytas fizinio aktyvumo ir sveikatinimo veiklas arčiau namų.
Krepšelio apimtį nustatysime pagal poreikį ir miesto finansines galimybes, jis papildys
medicininę reabilitaciją. Paslaugų teikėjams taikysime prieinamumo, saugos ir specialistų
kvalifikacijos reikalavimus. Skatinsime sporto klubus ir baseinus pritaikyti aplinką stiprinant
darbuotojų kompetencijas dirbti su žmonėmis su negalia.
Slauga namuose ir pagalbos tęstinumas
Plėsime ambulatorinę slaugą namuose, derindami ją su socialinėmis paslaugomis. Iš
ligoninės grįžtantis žmogui ir jo šeimai priklauso aiškus tolesnės priežiūros planas, o visa
reikalinga pagalba turi būtų teikiama nuosekliai.
Sveikatos specialistų pritraukimas ir išlaikymas
Kartu su universitetais ir kolegijomis plėsime praktikos galimybes, kursime tikslines
stipendijas, susietas su darbu savivaldybės sveikatos įstaigose. Diegsime apmokamą mentorystę,
gerinsime darbo krūvio planavimą ir stiprinsime psichologinio smurto prevenciją.
Registracijai ir raštvedybai palengvinti pasitelksime skaitmeninius ir dirbtinio intelekto
sprendimus, užtikrindami pacientų duomenų saugumą ir sveikatos specialistų atsakomybę už
klinikinius sprendimus.
Pasirengimas krizėms
Stiprinsime sveikatos įstaigų pasirengimą krizėms ir karo grėsmėms steigiant krizių
punktus. Savivaldybės įstaigose atnaujinsime veiklos tęstinumo planus, nustatysime atsakingas
komandas, personalo ir pacientų srautų valdymo tvarką. Kartu su valstybės institucijomis,
greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir gydymo įstaigomis organizuosime bendras pratybas,
kad būtų užtikrinta skubi pagalba ir nenutrūkstama būtinoji pacientų priežiūra.
SOCIALIAI ATSAKINGAS VILNIUS
Miestas, kuriame socialinė pagalba stiprina savarankiškumą
Socialinės išmokos nenaikina skurdo, o tik kuria socialinių išmokų sistemą. Socialinė
politika turi padėti žmogui gyventi oriai, įveikti sunkumus ir stiprinti gebėjimą išlaikyti
savarankiškumą. Socialinę paramą derinsime su individualius poreikius atitinkančiomis
paslaugomis, padedančiomis dirbti, rūpintis šeima ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Individuali pagalba ir paslaugų pasirinkimas
Stiprinsime atvejo vadybą ir vieno langelio principu organizuojamą pagalbą. Sunkumų
patiriančiam žmogui ar šeimai padėsime sudaryti konkretų pagalbos planą ir suderinti reikalingas
socialines, sveikatos, švietimo paslaugas. Pagalbą teiksime vos atsiradus sunkumams – netekus
darbo, patyrus smurtą, skyrybas, netektį ar susidūrus su artimojo priežiūros našta.
Plėsime paslaugų krepšelio principą, suteikdami žmonėms daugiau galimybių rinktis
savivaldybės, privačių ar nevyriausybinių organizacijų paslaugas. Finansavimą siesime su
žmogaus poreikiu ir paslaugos kokybe, skirtingiems teikėjams taikydami vienodus reikalavimus.
Pagalba šeimoms ir artimuosius prižiūrintiems žmonėms
Gerinsime vaikų ir suaugusiųjų priežiūros paslaugų prieinamumą. Jei savivaldybė negalėtų
užtikrinti vietos darželyje ar dienos centre, taikysime priežiūros krepšelį privačių paslaugų
išlaidoms kompensuoti. Įvertinsime ir artimųjų, įskaitant senelius, teikiamos priežiūros
kompensavimo galimybes. Plėsime laikino atokvėpio paslaugas: artimuosius prižiūrintys žmonės
pagal poreikį galėtų gauti bent 30 dienų pagalbos per metus arba reguliarią kelių valandų pagalbą
per savaitę.
Savarankiška ir aktyvi senatvė
Plėsime pagalbą namuose senjorams ir žmonėms su negalia, derindami kasdienę priežiūrą
su reikalingomis sveikatos paslaugomis. Globos poreikį turintiems žmonėms plėtosime
nedidelius bendruomeninius globos namus gyvenamuosiuose rajonuose. Senjorų užimtumui
plėtosime nemokamas skaitmeninio raštingumo, užsienio kalbų, sveikatinimo ir kultūros
programas, skatinsime bendravimą ir dalyvavimą miesto gyvenime.
Lygios galimybės žmonėms su negalia
Nuosekliai pritaikysime savivaldybės transportą, mokyklas, šaligatvius ir skaitmenines
viešąsias paslaugas žmonėms su negalia. Plėsime asmeninę pagalbą, kad jie galėtų mokytis, dirbti
ir aktyviai dalyvauti bendruomenėje. Didelių pagalbos poreikių turintiems žmonėms gerinsime
socialinių paslaugų namuose fizinį ir finansinį prieinamumą. Taikysime savivaldybės
kompetencijai priskiriamas mokestines paskatas įmonėms, kurios pritaiko darbo vietas žmonėms
su negalia ir juos įdarbina.
Priklausomybių prevencija ir pagalba
Priklausomybių problemas spręsime derindami sveikatos ir socialinę pagalbą. Plėsime
atviros prieigos paslaugas, mobilias pagalbos komandas ir žalos mažinimo kabinetus. Kartu su
atsakingomis sveikatos tarnybomis užtikrinsime, kad būtų prieinami vaistai pagalbai po
perdozavimo. Priklausomybių turinčių žmonių artimiesiems teiksime teisinę ir psichologinę
pagalbą. Su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susidūrusiems jaunuoliams sudarysime sąlygas
kuo anksčiau gauti specialistų pagalbą ir dalyvauti ankstyvosios intervencijos veiklose.
Partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis
Stiprinsime bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis ir bendruomeninėmis
organizacijomis, sieksime ilgalaikio, tvaraus socialinių paslaugų finansavimo, susieto su kokybe
ir rezultatais. Remsime savanorių tinklus ir socialinius verslus, kurie įdarbina pažeidžiamų
grupių žmones arba sprendžia vietos bendruomenių problemas.
100 DIENŲ PLANAS – GREITIS 2.0
Pirmąsias 100 naujos kadencijos dienų skirsime konkretiems darbams, kurie padėtų
greičiau priimti sprendimus, efektyviau naudoti miesto išteklius ir gerinti kasdienį vilniečių
gyvenimą. Kiekvienam darbui nustatysime atsakingus vykdytojus, terminus ir viešai skelbiamus
rezultatus.
1. Leidimų ir derinimų procesų auditas
Per pirmąsias 30 dienų įvertinsime pagrindinius savivaldybės leidimų ir derinimų procesus,
paskelbsime didžiausias kliūtis ir jų šalinimo veiksmus. Tikimės procedūrų trukmę iš karto
sumažinti bent 30 proc., numatydami terminus ir už tai atsakingus vykdytojus.
2. Savivaldybės turtas – miesto ir miestiečių poreikiams
Per pirmąsias 100 dienų sudarysime nenaudojamo ir neprižiūrimo savivaldybės
nekilnojamojo turto inventorizaciją, sudarysime neveiklaus turto žemėlapį ir įvertinę viešųjų
paslaugų, socialinio būsto ir kitus miesto poreikius, pateiksime prioritetinius jo panaudojimo
pasiūlymus. Revizuosime savivaldybės įmonių sąrašą, kuriose savivaldybė yra dalininkė, ir
įvertinsime įmonių situaciją pagal naudos ir kaštų analizę, įstaigų veiklos efektyvumą ir kuriamą
naudą miestui.
3. Daugiau sprendimų seniūnijoms
Per pirmąsias 100 dienų pateiksime savivaldybės tarybai sprendimų projektus dėl didesnių
seniūnijų biudžetų ir įgaliojimų. Parengsime dalyvaujamojo biudžeto plėtros bei didesnio
finansavimo tvarką ir nustatysime atsakingus asmenis, kurie koordinuos seniūnijų projektus.
4. Vilnius 24/7
Per pirmąsias 30 dienų bus suburta Vilnius 24/7 darbo grupė: pakviesime kultūros, verslo,
bendruomenių ir saugumo ekspertus, su kuriais per pirmas 100 dienų kartu parengsime Vilniaus
naktinės ekonomikos priemonių planą.
5. Sporto infrastruktūra bendruomenėms ir sportuojantiems
Per pirmąsias 30 dienų ketiname parengti Vilniaus sporto klubų ir organizacijų registrą,
identifikuoti infrastruktūros poreikį gyvenamuosiuose rajonuose. Vadovaudamiesi principu
„šalin spynas nuo sporto aikštynų“ iki 100-osios dienos paskelbsime savivaldybės sporto objektų
ir mokyklų sporto erdvių atvėrimo bendruomenėms planą, numatydami naudojimo laiką, sąlygas
ir atsakingus vykdytojus. Parengsime Vilniaus klubinės sporto sistemos plėtros ir stiprinimo
priemones.
6. Miesto saugumas ir priedangų būklė
Per pirmąsias 100 dienų patikrinsime miesto priedangų sąrašą, jų prieinamumą ir būklę,
nustatysime svarbiausius trūkumus. Parengsime jų šalinimo planą su prioritetais, terminais ir
atsakingais vykdytojais, atnaujinsime gyventojams skirtą informaciją.
7. Išmaniojo eismo diegimo priemonės
Per pirmąsias 100 dienų, remdamiesi eismo duomenimis, atrinksime 20 probleminių
sankryžų ir parengsime jų veikimo gerinimo priemones. Pradėsime šviesoforų veikimo
optimizavimą ten, kur tai galima atlikti be papildomų infrastruktūros darbų, ir atvirai paskelbsime
viešinti tinkamus eismo duomenis.
8. Vilniaus vyriausiojo ekonomisto pareigybė
Per pirmąsias 50 dienų parengsime Vilniaus vyriausiojo ekonomisto funkcijų, pareigybės,
atsakomybių ir kvalifikacinių reikalavimų tvarką. Pareigybė apims miesto ekonomikos analizę,
investicinių projektų valdymą, savivaldybės sprendimų finansinio poveikio, naudos ir kaštų
vertinimą.
9. Investicijos ir talentai
Per pirmąsias 50 dienų subursime Investicijų ir talentų tarybą, kurią sudarys verslo,
universitetų, startuolių atstovai. Iki 100-osios dienos parengsime talentų pritraukimo ir išlaikymo
programą, numatydami konkrečias priemones, partnerius ir vertinimo rodiklius.
10. Vilniaus pažangos ir judėjimo greičio skydelis
Per pirmąsias 100 dienų sukursime viešą internetinį skydelį, kuriame gyventojai galės
stebėti mūsų plano įgyvendinimo rodiklius ir svarbiausių miesto projektų eigą. Skelbsime darbų
būklę, terminus, atsakingus vykdytojus ir pasiektus rezultatus. Informaciją reguliariai
atnaujinsime, o vėlavimų priežastis ir pakeistus terminus paaiškinsime.
VILNIUS, KURĮ NORISI KOPIJUOTI
„Aukščiau tik dangus“ – Vilniui reikia ne daugiau biurokratijos, o daugiau ambicijos ir
greičio. Mūsų tikslas – modernus, atviras ir ambicingas miestas, kuriame žmogui patogu gyventi,
kurti, auginti šeimą ir įgyvendinti savo idėjas. Vilnius turi būti miestas, kuris ne tik prisitaiko prie
dabarties realijų, bet ir kuria savo ateitį. Toks miestas, kurį norisi pakartoti.
