V. Čmilytė-Nielsen. Visuotinis šaukimas 2032-aisiais – ženklas, kad vis dar nesuvokiame grėsmės

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktoriia Chorna)

Ketvirtadienį Valstybės gynimo taryba pribloškė sprendimu atidėti Visuotinį šaukimą iki 2032 metų. Argumentas, kad iki 2030 m. nebus pasiruošusi kariuomenė, neįtikina. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras dar rugsėjo 10 d. teigė, kad kariuomenė pasiruošusi bus. Taip anksčiau kalbėjo ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Liberalų sąjūdis nusivylęs tokiu VGT sprendimu ir ragina, kad kuo greičiau, nelaukiant 2030-ųjų, visi norintys tarnauti būtų priimti. 2026 m. pasiryžusių savanoriškai atlikti privalomą tarnybą buvo 8,1 tūkst., tačiau 9 mėnesių tarnybai buvo pašaukta tik apie 5,2 tūkst. žmonių.

Dabar Valstybės gynimo tarybą siūlo 8 tūkst. jaunuolių šaukimą atidėti net ne ketveriems, o šešeriems metams, t.y. įgyvendinimo atsakomybę perkelti net ne kitai, o dar kitai valdančiajai daugumai.

Priežastys nurodomos tradicinės ir nesikeičia jau daug metų. Argumentai apie instruktorių, kareivinių ir ginklų, amunicijos ir poligonų trūkumą politikų lūpose skamba keistai. Kaip ir teiginys, kad reikia taupyti visuotinio šaukimo sąskaita. Investicijos į ginkluotę ir infrastruktūrą negali būti atsietos nuo investicijų į žmones. Net moderniausia gynybos sistema nebus veiksminga, jei neturėsime pakankamai jai parengtų karių ir rezervo.

Tuo metu visuomenė dėl Lietuvos gynybos būkles, atrodo, susirūpinusi labiau nei tie, kam žmonės patikėjo lyderystę. Sociologinis tyrimas rodo, kad 51 proc. Lietuvos žmonių nori visuotinio šaukimo „kuo greičiau“, dar maždaug 25 proc. – iki 2030 metų. Taigi, net 76 proc., tai yra, beveik 8 iš 10 lietuvių sutinka su visuotiniu šaukimu, laukia politinės valios ir sprendimų.

VGT sprendimas taip pat paneigė prezidentūroje prieš mėnesį 63 šalies organizacijų pasirašytą chartiją, kuria pritarta įtvirtinti visuotinio šaukimo terminą 2030 metais. Kodėl dabar visa tai atidedama dar dvejiems metams?

Argumentuojama, kad vėlesnis nei 2030-ųjų horizontas nubrėžtas dėl resursų konkurencijos: vienu metu Lietuva turi ne tik įvesti visuotinį šaukimą, bet ir integruoti Vokietijos brigadą, kurti nacionalinę diviziją. Tačiau sprendimus dėl prioritetų privalo priimti politikai, įvertindami besikeičiančią situaciją.

Visuotinio šaukimo nukėlimas į 2032 m. nėra nei tikslas, nei ambicija. Tai gėdingas šešerių metų delsimas ignoruojant tiek geopolitinę padėtį, tiek Lietuvos visuomenės valią.