Lietuvos migracijos politika: rizikų valdymas ir galimybės šaliai

sds

1. Ne „atvira imigracija“, o imigracija Lietuvos naudai

Lietuva pati sprendžia, kiek ir kokios imigracijos valstybėje reikia. Valstybė nustato aiškias atvykimo ir buvimo taisykles žmonėms, kurių reikia Lietuvos ekonomikai, darbo rinkai, raidai.

2. Integracija – ne pasirinkimas, o pareiga

Į Lietuvą atvykęs žmogus turi mokytis lietuvių kalbos, laikytis įstatymų, gerbti viešojo gyvenimo taisykles ir dirbti, studijuoti arba aktyviai siekti įsilieti į darbo rinką. Valstybė savo ruožtu sudaro realias galimybes įsilieti į visuomenę. Tai abipusė atsakomybė.

3. Skirtingam atvykimo tikslui – skirtingos taisyklės

Sezoniniams darbuotojams, studentams, aukštos kvalifikacijos specialistams ir žmonėms, ketinantiems kurti gyvenimą Lietuvoje, gali būti taikomi skirtingi reikalavimai, terminai ir integracijos sąlygos.

4. Laisvei reikia saugumo ir tvarkos

Valstybė turi griežtai saugoti sieną, kovoti su fiktyviu įdarbinimu ir studijomis, nelegaliu darbu, darbuotojų išnaudojimu. Migracijos mastas negali viršyti valstybės ir savivaldybių gebėjimo ją suvaldyti, o atvykusiems žmonėms netrukdyti tapti mūsų visuomenės dalimi.

5. Integracija vyksta bendruomenėse, ne popieriuje

Atvykėliai integruojasi savivaldybėse, mokyklose, darbovietėse, kaimynijose. Valstybė neleidžia formuotis uždaroms paralelinėms bendruomenėms, savivaldybėms suteikia realius įrankius ir finansavimą. Lietuvių kalba laikoma bendro viešojo gyvenimo pagrindu.

6. Reiklumas ir pagarba žmogui nėra priešybės

Neapykanta, bauginimas ir žeminimas nėra migracijos politikos priemonės.

Valstybė reikalauja laikytis Lietuvos įstatymų, mokytis kalbos ir gerbti mūsų gyvenimo taisykles. Kartu teisėtai Lietuvoje gyvenantis žmogus jaučiasi saugus nepaisant tautybės ar religijos.