Linkime, kad finansų ministro „fundamentali“ prieiga prie finansų nevirstų fundamentalia katastrofa

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktoriia Chorna).

Paskirtojo finansų ministro Taurimo Valio nesugebėjimas valstybės finansų komentuoti pamatiniais ekonominiais rodikliais yra didelis rizikos faktorius būsimoje Vyriausybėje ir grėsmė valstybės biudžeto tvarumui, įsitikinę Seimo liberalai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnę Viktoriją Čmilytę-Nielsen stebina, kad T. Valys savo vaidmenį priešpastato atsakingam ir tvariam požiūriui į valstybės finansus.

„Jis save pristato kaip fundamentalaus stiliaus analitiką, tačiau savo šnekoje nepamini jokio fundamentalaus finansų dydžio. Būsimo finansų ministro kalbėjimas liberalus rimtai išgąsdino, kad jo veikla Vyriausybėje gali tapti fundamentalia katastrofa“, – V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmadienį prisistatydamas Seimo liberalams T. Valys save priskyrė ne techninės, o fundamentalios finansų analizės mokyklai. Politikas leido suprasti, kad nebus „buhalterio tipo“ ministras, kuris vedamas atsakingo ir tvaraus požiūrio, vien apskaičiuoja pelną ir nuostolį, pajamas ir išlaidas. „Labai paprasta sakyti „ne“, o pasižiūrėti galimybes ir alternatyvas plačiau ne kiekvienas linkęs“, – tarė T. Valys.

Paskirtasis finansų ministras užsiminė turintis „didelį lūkestį, kad ekonomikos augimas šiais metais bus didelis“. Liberalai atkreipia dėmesį, kad tai prieštarauja Lietuvos banko birželį paskelbtai prognozei, pagal kurią ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o 2027 m. dar mažiau – ne daugiau kaip 2 proc.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo Simono Kairio vertinimu, bandydamas apibūdinti savo pareigą būsimasis finansų ministras nesivadovauja pamatiniais valstybės ekonomiką nurodančiais dydžiais – BVP, infliacija ir kt., ir nė nesugeba įvertinti jų sąveikos.

„Nežinau, kaip tai apibūdinti: džiaugtis iš antros pensijų pakopos suplūdusiomis lėšomis, kuriuos atvedė Lietuvą į pirmaujančią ES šalį pagal infliaciją, yra nesusipratimas“, – susitikime su ministru sakė S. Kairys.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotoja Edita Rudelienė taip ir neišgirdo paaiškinimo į ministro ištartą teiginį, kad pensijų fondai atseit turės poveikį papildomam akcizų

surinkimui. „Negi ministras mano, kad gyventojai savo išsiimtas pensijas pragers ir pravažinės?“, – sakė E. Rudelienė.

Galų gale Seimo liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad T. Valys vis perklausiamas taip ir neįvardijo pagrindinio paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus įvardyto ekonomikos augimo šaltinio – šešėlio mažinimo.

Paskirtasis premjeras didžiausią ekonomikos augimo potencialą iš šešėlio įvardijo prisistatydamas Seimui liepos 7-ąją. Pateikti šešėlio mažinimo planą praėjusių metų gegužės 29 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai viešai įsipareigojo dar užpraėjės finansų ministras Rimantas Šadžius, tačiau to nepadarė nei jis pats, nei jį vėliau pareigose pakeitęs Kristupas Vaitiekūnas.

Liberalai pirmadienį ir naujojo finansų ministro paprašė įsipareigojimo sumažinti ekonominį šešėlį naikinant PVM atotrūkį – T. Valys tai numatančius projektus pateikti Seimui pažadėjo spalį kartu nurodydamas ambiciją: 2/3 sumažintas šešėlio mastas šalies ekonomikoje.