Krašto apsaugos ministras nesiaukos gynybos biudžetui išlaikyti

Seimo kanceliarijos nuotr.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas apie Lietuvos kariuomenės įsigijimus oro gynybos sistemai kurti vis dar kalba būsimuoju laiku ir nutyli, ar socialdemokratai toliau sieks išlaikyti reikšmingai didesnį negu 5 proc. nuo BVP finansavimą gynybai kitų metų biudžete, pabrėžia Seimo liberalai po susitikimo su ministru ketvirtadienį.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pastebėjimu, ketvirtadienį liberalai iš R. Kauno neišgirdo, kokią per pastarąjį pusmetį Lietuva padarė pažangą saugodamasi nuo oro pavojų. „Deja, situacija per pusmetį, po kovo mėnesį nukritusio drono, po oro pavojaus balandį, nepasikeitė – iš ministro tą patį girdėjome dar pavasarį“, – sako ji.

Liberalams taip pat kelia rūpestį ministro vengimas įvardyti, kokio dydžio kitais metais dabartinė Vyriausybė sieks gynybos biudžeto. R. Kaunas, tik nurodė, kad „finansine prasme biudžetas negali mažėti“, tačiau siektino procento nuo bendrojo vidaus produkto taip ir nenurodė.

„Šis dydis yra pamatinis Lietuvos politikos orientyras, kuris iki šiol turėjo didelį praktinį poveikį. Tik įsivardindavę tikslą politikai sugebėjo pasiekti, kad asignavimai valstybės gynybai priartėtų prie 5 mlrd. eurų. Panašu, kad šį kartą biudžeto dalybose dėl gynybos finansavimo ambicijos, socialdemokratų ministras nenusiteikęs deginti savo posto kaip jo pirmtakė Dovilė Šakalienė“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojos Editos Rudelienės teigimu, Vokietijos brigados priėmimo ir kitus kariuomenės projektus vykdanti Infrastruktūros valdymo agentūra jau 5 mėnesius veikia be nuolatinio vadovo, įstaigoje trūksta specialistų – tai jau dabar trikdo valstybės gynybos stiprinimą, o netrukus išaugus pirkimų apimtims sistemai sukels dar didesnį krūvį.

„Žmonės atleidžiami, procesai stringa, visko trūksta – ir koordinavimo, ir supratimo. Neaišku, kiek pirkimų vykdoma pagal planą arba vėluojama, todėl ar nebus taip, kad metų pabaigoje valstybė skubės vykdyti pirkimus skubotai, tačiau neatsakingai“, – susitikime su ministru sakė E. Rudelienė.

Reaguodamas į Seimo narės pastabą, ministras atskleidė, kad šiuo metu viso KAM biudžeto įvykdyta 40 proc. – pagrindiniai pirkimų pavedimai esą dar laukia metams baigiantis.

Liberalai taip pat pasigedo krašto apsaugos ministro iniciatyvos atnaujinti politinių partijų susitarimą dėl gynybos ir ūpo paspartinti Nacionalinio saugumo strategijos priėmimą – dokumentui Seimas po pateikimo pritarė dar kovo 17 d., šešios dienos iki drono incidento Varėnos rajone.

„Pagal strategiją mes ruošiamės konfliktui su Rusija tik 2035 metais. Tačiau Lietuva jau kurį laiką gyvena strateginio neapibrėžtumo sąlygomis. Todėl saugumo strategijos atidėliojimas niekur neveda – ji jau dabar turėtų būti mūsų kelrodis veikti netvarioje realybėje“, – Seime sakė S. Kairys.