Nacionalinio saugumo strategiją S. Kairys siūlo išplėsti minkštosios galios atsako prieš Rusiją priemonėmis

Lietuvoje reikia ne tik stiprinti XX a. istorijos mokymą ir medijų raštingumą ugdyti privalomai, bet ir aktyviai skleisti Lietuvos naratyvą tarptautinėje erdvėje – tokiomis minkštosios galios nuostatomis parlamentaras Simonas Kairys siūlo papildyti Seime svarstomos Nacionalinio saugumo strategijos projektą.

Pasiūlymo autoriaus teigimu, priešiškos valstybės poveikis per kultūrą, istoriją ir informacinę erdvę yra Lietuvos nacionalinio saugumo rūpestis – ne tik kultūros ar švietimo politikos dalis.

„Todėl būtina iš esmės keisti požiūrį į tokias grėsmes, jas aiškiai įvardyti ir numatyti ne simbolines, o sistemines atsako priemones. Valstybė, kuri nekuria savo naratyvo, neišvengiamai gyvena pagal svetimą“, – teigia S. Kairys.

Jo pastebėjimu, kai Rusijos kryptingas veikimas per kultūrą, istorijos interpretaciją, švietimą, informacinę erdvę yra geopolitinė strategija, Lietuvos institucijos iki šiol tik nebent deklaruoja, kad tokie veiksmai iš tikrųjų taikomi prieš mūsų valstybę.

„Rusijos veikimas per kultūros paveldą, istorinės atminties objektus, akademinius leidinius ar informacinę erdvę rodo nuoseklų siekį daryti įtaką Lietuvos visuomenės sampratai apie savo valstybę ir jos istoriją. Todėl mes turime ugdyti visuomenės gebėjimą atpažinti šią įtaką ir taip pat aktyviai veikti tuose laukuose, kuriuose veikia Rusija. Kadangi Rusija kultūrą naudoja kaip įtakos infrastruktūrą, privalome ir patys imtis atsako ilgalaikėmis minkštosios galios priemonėmis“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas.

S. Kairys atkreipia dėmesį, kad savo priešišku veikimu Rusija ne tik formuoja palankias sau nuostatas, bet ir silpnina pasitikėjimą Lietuvos valstybės institucijomis, menkina istorinį valstybingumo pagrindą, skaldo visuomenę. Jų strategija įgyvendinama konkrečiais veiksmais, kai buvo transformuotas Donelaičio muziejus Tolminkiemyje arba Rusijoje išleista šališka monografija „Lietuvos istorija“.

Be to, 2022 m. rugsėjo 6 d. Vladimiro Putino išleistas dekretas dėl humanitarinės politikos užsienyje koncepcijos nurodo daryti įtaką užsienio šalyse vadinamajam „rusiškajam pasauliui“ apsaugoti, o Baltijos šalys (vadinasi, ir Lietuva) jame įvardijamos kaip grėsmė, kurią reikia šalinti apsaugant vietinių rusakalbių grupių teises.