M. Lasauskas. Keltai per Kuršių marias: ne pelnas, o patogumas žmogui

Kalbomis ir diskusijomis tilto į Kuršių Neriją niekada nepastatysime. Nors čia gyvenantiems žmonėms ir nemažai daliai ją aplankančių žmonių tiltas per Kuršių marias būtų didelis patogumas. Kol tilto nėra ir neaišku, ar jis bus, keltininko vaidmenį tarp žemyninės Lietuvos ir gamtiškai stebuklingo pusiasalio jau daugelį metų atlieka Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė AB „Smiltynės perkėla“.

Pagrindinė šios įmonės veikla yra keleivių ir transporto priemonių perkėlimas vidaus vandenų keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į/ iš Kuršių nerijos (Senoji ir Naujoji perkėlos). Persikėlimo kainos yra reguliuojamos pagal VERT metodiką. 2024 m.~ 97 proc. visų įmonės pajamų sudarė būtent perkėlimai; kitos pajamos – nuoma, reklamos plotai, keltų nuoma. 2024 m. srautai augo: mokančių keleivių ir dviratininkų – + 9 proc., transporto priemonių – + 6 proc., palyginti su 2023 m.

Keltų įmonės veikla generuoja nemenkas pardavimų pajamas: praėjusiais metais gavo 9,595 mln. eurų. Grynasis pelnas siekė 1,249 mln. eurų. Visiems perkėlos paslaugų naudotojams yra aktualu, kad surinktas pelnas nepaskęstų bendrame biudžeto katile, o būtų tikslingai naudojamas geresnei įmonės teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti.

Labai svarbu žinoti, kad tai yra ypatinga įmonė. Jos atliekamą funkciją reglamentuoja Lietuvos įstatymai. Reikalas tas, kad persikėlimas per Kuršių marias yra vienintelis susisiekimo su Neringos miestu ir visa Kuršių Nerija būdas. Todėl pagal mūsų teisės aktus, persikėlimas keltu yra traktuojamas kaip valstybinio kelio tęsinys. Valstybė yra prisiėmusi pareigą kompensuoti persikėlimo išlaidas visiems, kuriems tai yra neišvengiama būtinybė, susijusi su jų gyvenamąja vieta, taip pat ir specializuotam transportui, kuris yra skirtas Kuršių Nerijos gyventojų poreikiams tenkinti.

Taigi, AB „Smiltynės perkėla“ vykdo specialųjį įpareigojimą, o neatlygintinų/ per lengvatą pervežimų kompensavimą finansuoja AB „Via Lietuva“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). 2023–2024 m. kompensuotinos pajamos sudarė apie 43 proc. visų įmonės vykdytų perkėlimo pajamų.

Didžioji problema yra ta, kad valstybė nevykdo arba vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus įmonei. Rudens pradžioje AB „Via Lietuva“ už neatlygintinus pervežimus buvo įsiskolinusi AB „Smiltynės perkėla“ 3,8 mln. eurų. Šių metų KPPP biudžete šių pinigų nėra numatyta. Bendrovės vadovai, reaguodami į tai, viešai yra pareiškę, kad jeigu nebus sumokėta kompensacija, jie bus priversti mažinti reisų skaičių. Beje, patyliukais tai daroma jau ir dabar. Tokia situacija labai neigiamai atsilieptų Neringos ir Klaipėdos gyventojams bei čia atvykstantiems turistams.

Ką tuo metu daro už įmonės veiklą atsakinga Susisiekimo ministerija? Vietoje to, kad būtų surasti reikiami pinigai ir atsakingai įvykdytas valstybės įsipareigojimas įmonei, Susisiekimo ministerija 2025-07-18 paskelbė, kad „Smiltynės perkėla“ bus jungiama prie AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Reorganizaciją numatyta pradėti rudenį. Ministerija akcentuoja, kad sprendimas leis išvengti bilietų brangimo ir sutaupyti apie 1 mln. eurų. Ši situacija kelia daugiau klausimų dėl tolimesnės įmonės veiklos, negu duoda atsakymų.

Suprantu, kad žiūrint iš aukšto bokšto, valdymo koncentracija yra suvokiama, kaip gėris, suteikiantis iliuziją dėl efektyvesnio valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo bei potencialiai mažesnių veiklos sąnaudų. Bet tuo pačiu kyla pagrįstų klausimų, ar atlikus valdymo koncentraciją ir AB „Smiltynės perkėla“ tapus didelės struktūros sudėtine dalimi, nebus į pašalį nustumti jos veiklai aktualūs klausimai? Ar prarastas įmonės savarankiškumas netrukdys lanksčiai ir efektyviai spręsti einamųjų klausimų?

Sutikite, kad AB „Smiltynės perkėla“, visų pirma, yra svarbias paslaugas žmonėms ir verslui teikianti įmonė. Labai svarbu, kad organizuojant jos veiklą būtų girdimas vietos bendruomenės balsas. Ypač, kalbant apie keltų grafiko sudarymą, paslaugų kokybės gerinimą. Deja, įmonei praradus savarankišką statusą, bendradarbiavimas su Neringos bei Klaipėdos savivaldybėmis, dėl specifinių perkėlos poreikių jau ir taip esantis minimalus, gali dar labiau susilpnėti.

Deja, ilgą laiką puoselėta idėja, kad Neringos ir Klaipėdos savivaldybės irgi turėtų tapti bent jau simbolinėmis įmonės akcininkėmis ir dalyvauti valdyme, sujungus AB „Smiltynės perkėla“ su AB KVJUD- grėsmingai tolsta. O tai savaime reiškia ir vis didėjantį įmonės veiklos atotrūkį nuo labai svarbių vietos bendruomenių susisiekimo poreikių.

Labai pavojinga tendencija yra ir tai, kad iš centrinės valdžios transliuojama mintis, jog iš viešos paslaugos užtikrinimo vis didesnis akcentas turi būti perkeliamas į pelno sekimą. AB „Smiltynės perkėla“ nėra rinkoje konkuruojanti įmonė. Tai valstybės valdomas monopolistas, kurio pagrindinė paskirtis yra užtikrinti kokybišką susisiekimą tarp dviejų krantų. Todėl ir toliau šios paslaugos turi būti vertinamos kaip valstybinio kelio tąsa ir pirmenybė privalo būti teikiama viešosios paslaugos užtikrinimui.

Valstybės užduotis – sukurti sklandžiai veikiantį reguliavimo/ kompensacijų mechanizmą. Būtina aiškiai sutvarkyti, kaip po prijungimo bus apskaitomos ir apmokamos AB „Via Lietuva“ kompensacijos, kad neliktų pradelstų mokėjimų ir nebūtų trikdoma kasdienė veikla.

Kviečiu Susisiekimo ministerijos vadovybę atsakingai vertinti įmonės prijungimo prie AB KVJUD rizikas. Suvokiant ypatingą AB „Smiltynės perkėla“ strateginę reikšmę visos valstybės susisiekimui, nedaryti skubotų sprendimų. Persikėlimas per Kuršių marias nėra pramoga ar nuotykis, tūkstančiams valstybės piliečių tai yra būtinybė, užtikrinanti jų gyvenimo gerovę. Būtent todėl, AB „Smiltynės perkėla“ nėra pieną duodanti karvutė. Jos tikslai visai kiti – užtikrinti sklandų judėjimą mūsų valstybėje. Greičiau tai yra darbinis arkliukas, kuriam nuolat reikia avižų ir geros priežiūros.